„A. Lukašenka ne pirmą kartą užsiima grasinimais, šantažu ir panašiai. Situacija, aišku, yra įtempta ir dabar [tai] turbūt daugiau nei akivaizdu. Apie tai teko kalbėti pastaruosius 10 ar daugiau metų, kad Baltarusija yra Kremliaus Rusijos sąjungininkė numeris vienas ir prireikus Baltarusijos režimas visada stos į Kremliaus pusę“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ kalbėjo politologas.

„Kad dronai buvo skraidinami ir Baltarusijos kontrabanda buvo dronais skraidinama, ir kad mūsų, Baltijos šalių, oro erdvė yra nuolat pažeidinėjama, nereikia netgi kartoti, nes tai yra kasdienybė. Bet kažkodėl Lietuva ar Baltijos šalys, ar bendrai euroatlantinė bendruomenė taip dramatiškai nereaguoja į panašaus pobūdžio situacijas.

Reikia suprasti, kad Baltarusija ir Kremlius yra sąjungininkai ir kad tai yra ne tik tokia nepatogi kaimynystė, bet tai gresia ir įvairaus pobūdžio provokacijomis. Mes matėme tai su Astravo AE ir su migrantais, ir su dezinformacija. Įtampai aštrėjant, galimi ir kitokie variantai“, – įspėjo V. Jurkonis.

Politologas laidoje paaiškino, koks susidariusioje situacijoje yra konkretus Baltarusijos vaidmuo.

„Sančos Pansos – ginklanešys, partneris. Suprantame, kas yra agresijos ir tų visų provokacijų šaltinis. Ar Baltarusija gali pirma padaryti kažkokį žingsnį, bandyti išprovokuoti vieną ar kitą kaimyną? Tikriausiai gali ir tada jau Rusija pasijungtų, bet didžiausias nerimas iš Baltarusijos žmonių turbūt yra, kad ta Rusijos kariuomenė, kuri labai gausiai yra atvykusi į Baltarusijos teritoriją, artimiausiu metu gali ir neišvykti. Tokių nuogąstavimų buvo ir anksčiau, per vadinamąsias „Zapad“ pratybas, bet panašu, kad šįkart Rusijos kariuomenė gali užsisėdėti šiek tiek ilgiau“, – svarstė V. Jurkonis.

Vytis Jurkonis

Nors JAV pareigūnai anksčiau yra paskelbę skaičiavimus, ko tikėtis, jei Rusija nuspręstų vykdyti plataus masto puolimą prieš Ukrainą, akcentuojama, kad nereikia to įvardinti kaip neišvengiamos situacijos. Matant aktyvias Vakarų lyderių pastangas derėtis, V. Jurkonis teigia, jog normalu, kad demokratinis pasaulis nenori eskaluoti įtampos.

„Įtampa yra jaučiama, suprantama ir labai aukštame lygyje, bet ar tai yra neišvengiama situacija? Aš manau, kad išvengiama, tiesiog klausimas, kokiu būdu. Vakarai šiuo atveju turi parodyti ryžtą ir yra gana platus priemonių arsenalas ne karinėmis priemonėmis parodyti, kad Vakarai yra nusiteikę rimtai: sankcijos, SWIFT ([Tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų organizacijos tinklas - „Delfi“) – jeigu atjungtų Rusiją, Baltarusiją bent kelioms dienoms, savaitėms, iš tikrųjų atrodytų kaip labai rimtas žingsnis ir stiprus įspėjamasis signalas, bet kol kas matome, kad iki šios situacijos dar neprieita“, – kalbėjo politologas.

Pasak jo, Vakarų vienybė šiuo atveju svarbi ir dėl to, kad Kremlius ir Minskas tikisi keldami įtampą skaldyti euroatlantinę bendruomenę iš vidaus.

„Tas įtampos kėlimas kartu yra ir bandymas kelti nerimo bangą kaimyninių valstybių visuomenėse, taip pat šantažuoti tą pačią Ukrainą. Iš principo tai atrodo daugiau kaip autoritarinių valstybių bandymas visaip kaip kaišioti pagalius į ratus demokratinėms valstybėms ir tie autoritarai yra įsitikinę, kad demokratinės valstybės yra silpnos, lėtos ir jokio tvirto atsako nebus. Būtent todėl tą atsaką reikia demonstruoti ir nebūtinai karinėmis priemonėmis“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė V. Jurkonis.