Per pandemiją gydymo įstaigose onkologinių pacientų sumažėjo dešimtadaliu. Atrodo, geras ženklas, tačiau gydytojai kalba kitaip.
„Iš tikrųjų pažengusių stadijų navikų padaugėjo. Šiuo metu – apie penkiais procentais. Tai reiškia prastesnius gydymo rodiklius“, – komentavo laikinai Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorės pareigas einanti Sonata Jarmalaitė.
Mažiau pacientų reiškia ne sumažėjusių ligos atvejų skaičių, o tai, kad per pandemiją gyventojai aplaidžiau žiūrėjo į savo sveikatą, profilaktiškai nesitikrino. Mokslininkai sako, kad per pandemiją sutriko visas onkologinių ligonių gydymas. Skaičiuojama, kad dėl to mirštamumas ateityje padidės net 15 procentų.
„Pirminėje grandyje pradžioje kontaktinių vizitų buvo vengiama, o vėžys nuotoliniu būdu tikrai nediagnozuojamas. Be to pirmojo karantino metu neveikė vėžio prevencijos programos“, – sakė S. Jarmalaitė.
Prevencinėmis programomis naudojasi vangiai
Kad serga vėžiu Lietuvoje kasdien išgirsta pusšimtis žmonių. Per metus – 18 tūkstančių.
„Valstybė skiria nemažai – apie 20 mln. eurų per metus vien prevencinių programų įgyvendinimo užtikrinimui. Pasinaudoti tik apie pusė žmonių, kuriems priklausytų“, – sakė Seimo narė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Jurgita Sejonienė.
Lietuvoje veikia keturios prevencinės vėžio programos. Dažniau tikrinasi didžiųjų miestų gyventojai. Rajonuose situacija kur kas sudėtingesnė.
„Kaimo vietovėse galbūt yra didelis iššūkis pasiekti gydymo įstaigą, surasti transporto priemones“, – teigė S. Jarmalaitė.
Nustačius pradinės stadijos vėžį, pacientų penkerių metų išgyvenamumas siekia 100 procentų. Tačiau, jei liga diagnozuojama vėlyvos stadijos, tokia tikimybė sumažėja tik iki 30 procentų.
„Šeimos gydytojai yra motyvuojami už tai, kad žmogus sudalyvauja prevencinėje programoje. Jie gauna priedus“, – sakė J. Sejonienė.
Finansuos brangų genetinį tyrimą
Vyrai dažniausiai miršta nuo plaučių ir priešinės liaukos, o moterys – nuo krūties vėžio. Gera žinia ta, jog nuo šio mėnesio moterims, kurioms nustatytas ankstyvos stadijos krūties vėžys, valstybė kompensuos itin svarbų genetinį tyrimą. Pastarasis padeda parinkti efektyviausią gydymo būdą, bei nustatyti ligos atsinaujinimo riziką.
„Jis būtent reikalingas tam, kad gydytojai chemoterapeutai galėtų skirti chemoterapiją. Tiksliau, įvertinti, ar reikalinga chemoterapija, ar ne“, – sakė Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja Rasa Sabaliauskaitė.
Onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė teigė, kad kol kas sudėtinga įvertinti, kiek bus naudos, o kiek galimai žalos.
„Nes be abejo chemoterapija turi savo nepageidaujamus reiškinius“, – sakė R. Sabaliauskaitė.
Anksčiau tokiu tyrimu pasinaudoti galėjo vos kelios dešimtys. Pasak R. Sabaliauskaitės, tyrimas kainavo 2500 eurų.
Medikai sako, jog dauguma moterų vengia tikrintis, bijodamos išgirsti diagnozę. Tačiau tikina, jog tokios baimės nepagrįstos. Ypač, jei liga nustatoma anksti.
„Didžioji dalis pacienčių pasveiksta, ir gyvena daugybę metų savo įprastą gyvenimą“, – kalbėjo gydytoja chemoterapeutė.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje vėžys diagnozuotas daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Tiek žmonių gyvena ketvirtame pagal dydį Lietuvos mieste – Šiauliuose.
