„Buvo jau ne viena tokia provokacija, į kurią galėjome atsakyti ginklais. Suprantama, kad, jeigu mes sureaguosime, Rusija irgi į visa tai įsitrauks. Mes kol kas nepraradome kantrybės. Bet provokuoja nuolat“, – taip eiliniame parodomajame susitikime su Rusijos Gynybos ministru šią savaitę prieš kameras kalbėjo A. Lukašenka, o Sergejus Šoigu tik linkčiojo galva.
Provokacijos, apie kurias kalbėjo neteisėtasis Baltarusijos lyderis, kaip dažniausia pastaraisiais metais, nebuvo konkrečiai įvardytos. Tai yra įprasta taktika: anksčiau A. Lukašenka yra ne kartą apkaltinęs Lietuvą ir Lenkiją įvairiomis provokacijomis, kurias sukėlė jo paties režimas, pavyzdžiui, migrantų žudynėmis pasienyje.
Bet tai, kuo A. Lukašenkos režimas užsiėmė pernai rudenį, gali pasirodyti niekai, palyginus su tuo, kas ruošiama dabar, kai Baltarusiją užplūdo per 30 tūkst. rusų karių, čia atvykusių iš atokiausių Rusijos kampelių nuolatinės dislokacijos vietose šalies Tolimuosiuose Rytuose. Mat kai A. Lukašenka kalba apie provokacijas ir prie sienos su ES šalimis, t.y. Lenkija ir Lietuva, jo valdomą šalį jau pasiekė specializuoti rusų padaliniai.
Provokacijos – pretekstas karui?
Vasario pradžioje Baltarusijos režimas jau skelbė apie provokaciją pasienyje su Ukraina – esą ukrainiečiai neteisėtai paleido bepilotį orlaivį, šnipinėjusį Baltarusijos teritoriją netoli Bresto, kur sutelkta didelė dalis rusų pajėgų. Bepilotis neva buvo „priverstinai nutupdytas“, o Baltarusijos režimo televizija netgi parodė jo fiksuotas nuotraukas bei maršrutą.
Vieninteliai du dalykai, kurie galėjo kristi į akis buvo tai, kad tokia „ukrainiečių bepiločio orlaivio“ istorija nebuvo pernelyg subtili ir kartoja 2008-ųjų scenarijų, kai tų metų balandžio 20 d. virš Sakartvelo buvo numuštas kartvelų bepilotis orlaivis. Po kelių mėnesių prasidėjo karas su Rusija.
Šį karta, beje, Minsko režimo parodytas bepilotis orlaivis netgi nepriklausė ukrainiečiams – tai buvo Rusijos pajėgų naudojamas „Orlan 10“, kuris skirtas rusų žvalgybinėms operacijoms.
Apie tai, kad ne tiek Baltarusija, kiek pati Rusija gali griebtis panašių operacijų dar šią savaitę įspėjo JAV. Pentagonas tikino turintis duomenų, rodančių, kad Rusija planuoja inscenizuoti ukrainiečių pajėgų išpuolį, siekdama įgyti pretekstą įsiveržti į Ukrainą.
„Tikrai turime informacijos, kad rusai tikriausi norės sufabrikuoti pretekstą invazijai“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
„Manome, kad Rusija sukurs labai vaizdų propagandinį vaizdo įrašą, kuriame bus lavonų ir aktorių, vaizduosiančių gedėtojus, taip pat sugriovimų vaizdų“, kurie galėtų pateisinti puolimą prieš Ukrainą, pridūrė jis. Apie šį planą anksčiau ketvirtadienį pranešė pranešė dienraštis „The New York Times“, remdamasis neįvardytais aukšto rango JAV administracijos pareigūnais.
„Planas, kurį JAV tikisi sužlugdyti jį paviešindamos, apima suklastotos ukrainiečių kariuomenės atakos arba Rusijos teritorijoje, arba prieš rusakalbius Rytų Ukrainoje, surengimą ir nufilmavimą“, – sakoma pranešime.
Tiesa, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tokius JAV pareiškimus pavadino „kliedesiais“. O ir paties J. Kirby spaudos konferencija virto farsu, kurio metu jis nesugebėjo pateikti įrodymų dėl tokių Pentagono teiginių – karštas ginčas su žurnalistu, kuris prašė pateikti bent menkiausios informacijos, patvirtinančios apie tariamus rusų įrašus, baigėsi apsižodžiavimu.
Telkia lojalias išverstaskūrių pajėgas
Vis dėlto tokios kalbos apie galimas ir tikras provokacijas tėra dar vienas ženklas, kad atvira konflikto su Ukraina eskalacija toliau išlieka labiau tikėtina, nei atmestina. Rusija toliau telkia įvairias pajėgas – nuo tankų ir šarvuotųjų dalinių, artilerijos, balistinių raketų iki specializuotų
dalinių prie Ukrainos sienos ir jos okupuotose teritorijose.
Oficialiai pratybose „Sąjunginis ryžtas“ Baltarusijoje turėtų dalyvauti iki 9 tūkst. karių, tačiau, pavyzdžiui, Rečicoje, netoli sienos su Ukraina išdygo naujos karių ir technikos stovyklos, kurios nepriskirtos pratyboms.
Tankai, salvinės ugnies sistemos „Grad“ išrikiuotos laukuose netoli amunicijos aprūpinimo bazės, o laikinos palapinės kariams šią naują rusų karių bazę Baltarusijoje paverčia dar vienu nauju kariniu objektu, kuris skirtas arba ilgesniam įsikūrimui, arba kariniams veiksmams pietų kryptimi.
Bet tai, ko su nerimu laukė pajėgų telkimą pastaruosius kelerius metus atidžiai sekantys stebėtojai – pačių karių atvykimo ir priskyrimo prie jau permestos technikos dalinių, panašu, prasidėjo. Iš pradžių dėmesį atkreipė Kremliui lojalių dalinių judėjimas iš Čečėnijos.
Internete pasirodė vaizdo įrašas, liudijantis, kad Rusija permeta karinę techniką iš Čečėnijos arčiau Ukrainos sienų. Tyrėjų komanda „Conflict Intelligence Team“ (CIT) patvirtino, kad kadrai nufilmuoti Kabardoje-Balkarijoje. Remiantis CIT duomenimis, iš Čečėnijos Ukrainos kryptimi permetama 141-ojo specialiojo Achmado Kadyrovo pulko (pulkas „Sever“) karinė technika. Šis pulkas įeina į Rusijos nacionalinės gvardijos pajėgų sudėtį ir yra dislokuotas Grozne.
Antrojo Čečėnijos karo metu ne vienas iš čečėnų pasipriešinimo vadų perėjo į Kremliaus pusę – tarp jų buvo broliai Jamadajevai ir A. Kadyrovas, kurie už lojalumą buvo apdovanotas valdžia ir suformavo savo atskirus dalinius, pavyzdžiui nuožmumu garsėjusius čečėnų batalionus.
Po to, kai A. Kadyrovas buvo nužudytas, jo sūnus – žiaurumu pagarsėjęs Ramzanas Kadyrovas geležiniu kumščiu nuo 2004-ųjų valdo Čečėniją ir garsėja lojalumu V. Putinui.
R. Kadyrovas pašalino konkurentus – visi broliai Jamadajevai, kurie Rusijos kariuomenėje turėjo atskirus čečėnų batalionus, buvo nužudyti, o be R. Kadyrovo žinios čečėnų pajėgos nesiunčiamos į rusų karines operacijas. Ten, kur pajuda čečėnų daliniai, įprastai laukiama nuožmių kovų – iš čečėnų, Rusijos karinės žvalgybos GRU suformuotas ir Ukrainą išdavusio buvusio specialiųjų pajėgų vado Aleksandro Chodakovskio vadovaujamas batalionas „Vostok“ 2014-siais kovėsi Donbase.
Putino gvardija plūsta „į pratybas“
Tačiau išverstaskūriai – ne vieninteliai Kremliui ypač lojalūs ir žiauriausius įsakymus pasiryžę kariai, kurie pastaruoju metu mobilizuojami artėjančioms karinėms operacijoms. Tai, kad 141-asis pulkas įeina į Rusijos nacionalinės gvardijos pajėgų sudėtį, yra iškalbingas faktas.
Pastarosiomis savaitėmis visoje Rusijoje pastebimas suaktyvėjęs Rusijos nacionalinės gvardijos dalinių judėjimas. Belgorodo, Kursko kitose srityse Vakarų kryptimi link Ukrainos sienos pastarosiomis dienomis juda ištisi konvojai Rosgvardijai priskirtos technikos – nuo šarvuočių BTR-80 iki specializuotų „Ural- VV“, „Zvezda-V“, „Patriot“, „Tigr“ transporto priemonių, karo policijos automobilių, mikroautobusų ir vadinamųjų „avtozakų“ – sulaikytuosius vežioti skirtų sunkvežimių.
Rusijos nacionalinė gvardija arba „Rosgvardija“ yra asmeninis V. Putino projektas: tai elitinės pajėgos, kurioms negailima finansavimo, naujausios ginkluotės ir specialiųjų priemonių. Nuo 2016-ųjų, kai formaliai buvo įkurtos šios pajėgos, pakeitusios nuo sovietų laikų egzistavusius OMON dalinius, joms vadovauja buvęs V. Putino asmens sargybinis Viktoras Zolotovas. Jis jau yra liūdnai pagarsėjęs ir pats.
Žinoma, „elitinėmis“ pajėgomis „Rosgvardija“ vadinamos ne dėl įgūdžių, kurie būdingi specialiųjų operacijų daliniams, tačiau „Rosgvardijoje“ išties esame įvairių specialiosios paskirties dalinių, kurių pagrindinė užduotis – kova priešininko okupuotoje teritorijoje, pasipriešinimo slopinimas, neramumų, riaušių valdymas.
Dar daugiau – nuo pernai šios pajėgos veikia ne tik Rusijoje, bet, nuo lapkričio – ir Baltarusijoje, kur A. Lukašenka leido „Rosgvardijos“ daliniams vykdyti operacijas. Taip formaliai pritaikyta naujoji Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės karinė doktrina, pagal kurią išskiriami keli etapai – nuo taikos meto, pasiruošimo karo veiksmams ir paties karo. Antruoju etapu, kuris vyksta kaip tik šiuo metu, abi valstybės viena kitos teritorijoje gali dislokuoti įvairiausias pajėgas, tarp jų ir vidaus dalinius, kas iš esmės ir yra „Rosgvardija“.
Baltarusijos opozicija dar 2020-ųjų pabaigoje, kai šalyje vyko masiniai protestai prieš rinkimus suklastojusį A. Lukašenką, įtarė, kad jo režimas slopinti visuomenės pasipriešinimą pasitelkė būtent „Rosgvardijos“ dalinius, kurie tada pastebėti judantys į Baltarusiją. Tačiau po pernykščio formalaus Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos įsakymo, leidžiančio rusų gvardiečiams veikti Baltarusijos teritorijoje ir vykdyti „teisėsaugos operacijas“, neliko nei abejonių, nei kliūčių tokių dalinių veiklai.
Pastarosiomis dienomis į Baltarusiją kariniais transporto lėktuvais atskraidinama vis daugiau karių, tarp kurių yra ir „Rosgvardijos“ dalinių. Oficialiai Rusija pradėjo netikėtas „Rosgvardijos“ pratybas „Zaslon 2022“, tačiau įsakymas apie pratybas paskelbtas jau po to, kai pirmieji daliniai pasirodė keliuose netoli Ukrainos sienų ir Baltarusijoje. O kitu ženklu, kad Rusijos pasienyje su Ukraina „Rosgvardija“ ruošiasi, galimai, ne tik pratyboms, tapo kelių mokyklų, uždarytų „dėl koronaviruso grėsmės“ pritaikymas būtent „Rosgvardijos“ personalo apgyvendinimui.
