G. Kirkilas ketvirtadienį laidai „Info diena“ sakė, kad A. Lukašenka labai daug prišneka, bet ne visi jo grasinimai išsipildo.
„Visi jo grasinimai turi ir atsakus. Štai, pavyzdžiui, grasinant neįsileisti Lietuvos traukinių, jau iškart, ačiū, sureagavo Estija – taip pat pasakė, kad tuo atveju neįsileis Baltarusijos traukinių. Taip, kad jo visi grasinimai tikrai neišsipildys, nes tranzitu vis tiek šalys yra susietos“, – sakė buvęs ministras pirmininkas.
Visgi verslui, anot jo, reikia galvoti ir ieškoti kitų, alternatyvių tranzito kelių ar būdų.
„Bet kuriuo atveju A. Lukašenka yra neprognozuojamas, visokių jis gali sprendimų imtis, priklausomai nuo situacijos jo šalyje“, – paminėjo G. Kirkilas.
Tuo pačiu jis paragino ir Vyriausybę gerai apsvarstyti visą tranzito politiką, nes Lietuva yra tranzito šalis.
„Turime įsipareigojimų ES dėl Kaliningrado tranzito, todėl per mūsų šalį važiuoja daug traukinių iš Rusijos – ir krovininių, ir, beje, ir karinis tranzitas. Todėl visus šiuos įsipareigojimus reikia gerai išanalizuoti. Taip pat tuos susitarimus, kurie duoti Baltarusijai dėl to, kad ji neturi prieigos prie jūros. Mes, kaip šalis, per kurią eina tranzitas, taip pat esame įsipareigoję užtikrinti tranzitą“, – komentavo politikas.
Jo teigimu, A. Lukašenkos grasinimai iš Lietuvos nebeįsileisti traukinių greičiausiai yra emocinio pobūdžio, tačiau juos diktatorius gali ir išpildyti.
„Manau, kad greičiausiai dėl „Belaruskalij“ bus bandoma eiti teisiniu keliu“, – įvertino G. Kirkilas.
Kalbėdamas apie alternatyvas verslui, ekspremjeras paminėjo automobilių transportą.
„Bet dabar visgi reikia labai įdėmiai stebėti situaciją – ar iš tikrųjų kokios nors priemonės dėl stabdymo bus taikomos, nes man atrodo, kad šiuo atveju nėra Lukašenkai tai naudinga. Greičiau atvirkščiai, bet dėl propagandos, dėl savo ūmaus charakterio, jis gali į tai eiti, bet ar eis – klausimas didelis“, – komentavo laidos dalyvis.
G. Kirkilas teigė, kad į Baltarusiją neįleidžiami traukiniai iš Lietuvos būtų didelis nuostolis.
„Ne tik „Orlen“, bet yra ir „Achema“, kurie trąšas veža per Baltarusija. Čia turbūt didžiausi šios trasos vartotojai. Aš manau, kad taip pat yra vežami kai kurie produktai. Be abejonės, tam tikri nuostoliai būtų, galbūt netgi reikėtų didinti pajėgumus prie Lenkijos-Lietuvos pasienio, jei jau reikėtų perkelti visus krovinius ant automobilių trasų, tai taip pat būtų papildomos investicijos“, – „Info dienai“ sakė politikas.
Jis konstatavo, kad konfliktas su Baltarusija, tikėtina, bus labai ilgas.
„Todėl bet kokiu atveju verslui reikia galvoti apie alternatyvas“, – sakė G. Kirkilas.
Nuostoliai, anot jo, vien dėl tranzito galėtų siekti apie keliasdešimt milijonų.
„Bet jei kalbėtume su trąšomis, su Klaipėdos uosto nuostoliais, tai čia nuostoliai kur kas didesni – gal net iki milijardo“, – įvertino politikas.
Todėl Lietuva, kaip akcentavo jis, turėtų išsaugoti bent dalį tranzito.
„Aš tikiuosi, kad tas konfliktas ties „Belaruskalij“ turėtų baigtis ir kad daugiau kažkokių ypatingų trukdžių nebus, nes vis tiek išlieka Rusijos, kitų šalių tranzitai. Aš neatmesčiau, kad kai kurios įmonės greit susiorientuotų ir kaip nors vežtų per Rusiją ar panašiai“, – sakė G. Kirkilas.
Visgi jis pakartojo, kad reikėtų peržiūrėti bendrą tranzito politiką.
„Yra visas pluoštas tranzitų, kurie vienaip ar kitaip tokiais nesutarimais, konfliktais su kaimynine šalimi gali būti paliesti“, – akcentavo buvęs premjeras.
Politikas teigė besiviliantis, jog padėtį atidžiai analizuoja tarnybos bei ministerijos ir atidžiai prognozuoja galimas situacijas.
Visą „Info diena“ pokalbį su G. Kirkilu žiūrėkite čia:
