R. Zinkevičiūtė komentavo, kad mokslininkai nerimavo dėl pavojingų viruso plitimo dar iki koronaviruso pandemijos.

„Nerimo, žinoma, buvo ir galima sakyti, kad žmonės truputį mažiau nerimauja, kai virusas ar kažkas panašaus vyksta toli nuo jų. Pavyzdžiui, seniau yra buvusi paukščių gripo epidemija ir ji vyko kažkur Azijoje.

Žmonės Lietuvoje nelabai ir domėjosi, nebijojo ir nejautė nerimo. Kai koronavirusas atsirado Europoje ir pirmiausia Italijoje, tada visi pamatėme, koks jis yra mirtinas. Aš įsivaizduoju, kad visi mokslininkai išsigando pakankamai stipriai, ypač, kai jis pradėjo mutuoti.“

Pasak jos, mokslininkai mokosi ir žino, kad virusai yra labai labilūs, labai greitai mutuoja, bet realiai dabar galima matyti kiekvieną dieną, kad tai yra visiška tiesa.

„Jeigu iki tol mes nesame su tuo susidūrę, pavyzdžiui, Europoje nedažnai kyla pandemijos, tai dabar savo kailiu patiriame, kokie organizmai yra virusai. Jų savybė mutuoti yra labai reali ir labai pavojinga“, – tikino ji.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra paskelbusi sąrašą virusų, kurie ateityje taip pat galėtų sukelti pandemijas. R. Zinkevičiūtės teigimu, zoonotinės ligos dėl virusų, remiantis PSO duomenimis, sudaro apie 60 proc. ir yra išskirta dešimt pagrindinių.

„Tie virusai visi yra pavojingi ir daugelį jau žinome. Tarkime, vis dar neišbraukti virusai yra koronaviruso protėvis SARS-COV virusas arba MERS-COV virusas. Laikoma, kad jie šiaip yra išnaikinti virusai, nes buvo labai mirtini, tačiau vienas pavojingesnis <...> ir mažai išsivystęs yra Nipa virusas. Jis yra HENIPA virusų šeimos ir labai paplitęs pietryčių Azijoje. Jis taip pat yra mirtinas, kadangi iki 70 proc. žmonių miršta.

Tačiau jo pagrindinė savybė, kodėl PSO šį virusą laiko pavojingu, yra ilgas inkubacinis periodas. Užsikrėtę Ebola žmonės pakankamai greitai miršta, todėl negali užkrėsti kitų žmonių. Tačiau žmogus, užsikrėtęs Nipa virusu, gali iki 45 dienų nejausti jokių simptomų. Tai reiškia, kad potencialiai tas 45 dienas jis gali apkrėsti kitus žmones“, – paaiškino mokslininkė.

Pasak jos, jeigu šis virusas mutuos ir jo pernaša tarp žmonių dar palengvės, pavyzdžiui, pradės plisti oro lašeliniu būdu, tai tikrai turi didžiulį potencialą sukelti kitą pandemiją.

„Dabar jis plinta per seiles ir kitus skysčius. Tai yra vaisinių šikšnosparnių virusas. Tie šikšnosparniai apgraužia kokius nors vaisius, pavyzdžiui, džiunglėse, tada ten žmonės gano kiaules arba patys renka tuos vaisius, valgo ar daro gėrimus.

Kai tuos vaisius suvalgo kiaulės, jos užsikrečia tuo virusu ir tada nuo kiaulių užsikrečia žmonės. Dažniausiai valgant neapdorotą mėsą arba skrodimo procese. Gali užsikrėsti ir žmogus nuo žmogaus per seiles ir kūno skysčius, bet jis dar sunkiai plinta. Kol kas pasitaiko mažų protrūkių, todėl dar nėra toks pavojingas“, – sakė R. Zinkevičiūtė.

Mokslininkė taip pat pritarė minčiai, kad egzistuoja ir toks virusas, apie kurį dar jokie tyrėjai nieko nežino.

„Tai vadinama liga X ir tai yra virusas, kuris dar nėra atrastas arba yra nežinoma, kad jis gali sukelti pandemiją. Pavyzdžiui, COVID-19 buvo ta liga ir tas virusas. Nors ir apie koronavirusus mokslininkai seniai žinojo ir žinojo, kad šikšnosparniai jų turi, tačiau būtent ta mutacija, kuri iki šiol nėra pagauta kuriame organizme įvyko ir kaip, ir buvo ta liga. Tai tokių virusų gali būti labai daug.“

Labai svarbu laikytis higienos normų

Paklausta, kodėl būtent šikšnosparniai nešioja virusus, R. Zinkevičiūte teigė, kad mokslininkai galvoja, jog bet kuri gyvūnų rūšis, kuri turi didelę įvairovę ir turi daug porūšių, nešioja daug ir įvairių virusų.

„Šikšnosparniai nebūtinai yra išskiriami kaip daugiausiai turintys. Tiesiog mes jau esame susidūrę su virusais iš šikšnosparnių, todėl toks ir yra numatymas, kad iš jų ateina tie virusai. Tačiau iš bet kokių kitų gyvūnų taip pat gali plisti.“

Ji taip pat paminėjo, kad su naminiais gyvūnais yra tokia problema, jog jie dažnai yra ganomi lauke.

„Tokiu atveju jie turi sąlytį su kitais gyvūnais, jų išmatomis, jiems įkanda. Pavyzdžiui, viena iš tokių stabilių ligų yra Krymo-Kongo hemoraginė karštinė. Ji plinta ir Balkanuose ir yra ne taip toli nuo mūsų. Ją platina erkė, todėl ta liga yra paplitusi visur, kur paplitusi ta erkė. Ta erkė įkanda naminiams gyvuliams ir tada žmonės užsikrečia nuo tų gyvulių. Mažesnis šansas būtų užsikrėsti nuo gyvūnų, kurie auginami izoliuotuose ūkiuose.“

Atrastos dar kelios į SARS-COV-2 panašios virusų rūšys, kurias platina šikšnosparniai. NIH nuotr.
Foto: Shutterstock

R. Zinkevičiūtės teigimu, ūkiuose, kuriuose yra auginami gyvūnai mėsai, pavyzdžiui, vištos, karvės ar kiaulės, turėtų būti laikomasi higienos normų.

„Realybėje dažnai taip nevyksta ir darbuotojai jų nesilaiko. Tada patys užsikrečia virusais arba užkrečia gyvūnus. Pavyzdžiui, nesenas pavyzdys yra COVID-19 apkrėstos audinės Lietuvoje. Tada vėl nuo audinių peršokęs virusas į žmones.

Tai reiškia, kad darbuotojai nesilaikė higienos normų, nedėvėjo kaukių, nedėvėjo pirštinių, tai potencialiai sukelia mutacijos vietą ir tašką. Todėl tas virusas tampa dar pavojingesniu.“
Mokslininkė vardijo, kad ne tik erkės platina įvairias ligas, bet ir uodai, žiurkės, pelės ir t. t.

Pandemija gali kilti ir Europoje ar JAV

Pasiteiravus jos, ar gali toks stiprus pandeminis virusas kilti Europoje arba JAV, kur žmonės gyvena pagal vakarietiškus gyvenimo principus, ji nurodė, kad šansų mažiau.

„Iš tikrųjų, gali, bet tų šansų yra vis dėlto mažiau. Taip yra dėl to, kad Afrikoje ir Azijoje yra didžiulė gyvūnų įvairovė ir žmonės gyvena arčiau tos laukinės gamtos, todėl turi daugiau sąlyčio. Tačiau jau minėjau Krymo-Kongo hemoraginę karštinę, taip pat ispaniškasis gripas, kuris sukėlė didžiulę pandemiją, išsivystė Europoje. Tai buvo žmonių, paukščių ir kiaulių gripo mišinys.

Aišku, gal 1918 m. žmonės apie etišką ūkininkavimą nelabai ką žinojo, bet tai reiškia, kad taip pat gali atsitikti. Neetiškas ūkininkavimas yra vienų gyvūnų laikymas su kitais, nepriežiūra ir įvairiausi tokie veiksniai. Žinoma, teoriškai gali atsirasti bet kur, tačiau karštieji taškai yra ten, kur yra daug skirtingų gyvūnų“, – aiškino ji.

R. Zinkevičiūte apibendrino, kad neįmanoma išvengti virusų evoliucijos ir jų visų ištirti tačiau pasaulis gintis nuo jų tikrai išmoks, taip pat ir vakcinų kūrimas dėl naujų technologijų ir atradimų gali dar labiau paspartėti.

Visą pokalbį šia tema žiūrėkite čia: