Bandė eiti per galines duris

Seimas svarstydamas naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą iš jo išbraukė smurto lyties pagrindu sąvoką. Už tokį konservatorių Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir Audroniaus Ažubalio pasiūlymą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 35 ir susilaikė 17 parlamentarų. Parlamentarai siūlė iš įstatymo projekto išbraukti smurto lyties pagrindu sąvoką teigdami, kad ji yra ideologinė, o faktas, kad statistiškai nuo smurto artimoje aplinkoje neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nerodo, kad prieš jas smurtaujama dėl lyties, o tik tai, kad nukenčia silpnesnis partneris.

Įrašyti smurto lyties pagrindu sąvoką į įstatymą buvo pasiūlęs Seimo Žmogaus teisių komitetas, kuriam pirmininkauja Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.

Konservatorius A. Ažubalis net aiškino, kad siūlydami įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką „kontroversiškos Stambulo konvencijos išpažinėjai bando eiti per užpakalines duris“.

Todėl Seimo nariams išbraukus iš įstatymo projekto smurto lyties pagrindu sąvoką, už visą projektą po svarstymo balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo aštuoni ir susilaikė 15 parlamentarų. Dar liko vienas balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

„Smurtas yra dėl bet kokių socialinių statusų, diskriminacinių formų, o ne vien tik lyties pagrindu. Ir nemanau, kad reikia vėl kilnoti Stambulo konvenciją. Geriau reikia ieškoti būdų, kaip spręsti problemas, kad skaičiai mažėtų, o ne didėtų“, - Delfi TV laidoje „Kaip pas žmones“, kuri buvo filmuojama Panevėžyje, teigė Panevėžio šeimų asociacijos prezidentė Ieva Grigaitė.

Vytautas Bruveris ir Ieva Grigaitė
Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Prasilenkia su logika

Laidoje dalyvavęs kunigas Rimantas Gudelis tvirtino, jog Seimo sprendimai net prasilenkia su logika. „Pasižiūrėjau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą informaciją, iš kur kyla smurtas. Aiškiai įvardyta, kad 50 proc. smurto šeimose atvejų kyla dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo. O šita valdžia juk norėjo dekriminalizuoti narkotikus ir palengvinti alkoholio vartojimą“, - stebėjosi kunigas.

Kita smurto priežastis, anot jo, yra skurdas, nedarbas. „Tada vyras ar žmona smurtauja, nes nesijaučia patogiai toje šeimoje. Ir dabartinė mūsų valdžia visiškai nesirūpina provincija, pas mus neatvažiuoja, neįsiklauso į žmonių nuomonę, o užsiima tik vienu klausimu – smurto lyties atžvilgiu. Ir čia visi įžvelgia pavojų, nes praeina „gender“ ideologija. Štai pavyzdys – šeimoje auga 15 metų mergaitė, kuri sumąsto, kad yra berniukas, tėvai ją bara, auklėja, aiškina, sako, kad tu esi mergaitė, o tada ji iškviečia policija, nes čia smurtas lyties pagrindu ir tėvus policija iš namų išveža 72 valandoms“, - galimas situacijas numatė R. Gudelis.

Jis pripažino, kad visuomenėje dar yra gajūs įsitikinimai, jog moteris yra žemiau vyro, todėl prieš ją galima pakelti ranką. Tačiau esą kovoti su tokiais įsitikinimais reikia ne įstatymais, o švietimu.

„Apie tai yra ir bažnyčios mokymas. Tačiau įstatymuose nebūtinai turi būti sviestas sviestuotas. O šita formuluotė dėl smurto lyties pagrindu į mūsų įstatymus stumtų „gender“ ideologiją. Tai ir buvo didžiausias mūsų rūpestis, kad toks įstatymas nebūtų priimtas“, - aiškino R. Gudelis.

Rimantas Gudelis
Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Kunigas buvo įsitikinęs, jog ir šiuo metu galiojantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas veikia pakankamai gerai.

„Policijoje smurtas artimoje aplinkoje yra A ar B reagavimo įvykis, kai jie turi ypač greitai atvykti. Tad mes šioje vietoje ir taip turime perteklinę reakciją, palyginti su kitomis problemomis“, - tvirtino R. Gudelis.

Geru dalyku pridengiamas blogis

Tačiau Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė, kuri teigė, jog kasdien daugybę kartų susiduria su smurto artimoje aplinkoje atvejais, tvirtino, kad prieš moteris smurtaujama todėl, kad jos yra moterys. Todėl įstatyme ir turėjo atsirasti sąvoka smurtas lyties pagrindu.

Irma Zabulionytė ir Vytautas Bruveris
Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

„Man tų diskusijų buvo liūdna klausytis. Pradėti sveikti galima tik tada, kai pripažinsi, kad tai bėda. O tos diskusijos yra nenoras pripažinti, kad tai bėda. Ir kai sakoma, kad nebūtina įstatyme paminėti, yra netiesa. Būtina paminėti, nes žmonės sako, kad ko nėra įstatymuose parašyta, to ir nereikia laikytis. Mūsų klientai daugiau nei 80 proc. yra nukentėjusios moterys. Todėl tikrai manyčiau, kad reikėtų įstatyme paminėti lytį. Nereikia to bijoti, tai tikrai nebus sviestas sviestuotas“, - aiškino I. Zabulionytė.

Anot Šv. Juozapo globos namų vadovo Patriko Skrudupio, gilesnė problema ta, kad lietuvių kalboje turime vieną žodį „lytis“ - vyriška ir moteriška. „O angliškas žodis yra „sex“ - lytis“ ir „gender“ – socialinė raiška, tai gali būti vyras ir moteris, kurie pasirenka save kitaip išreikšti, gal jis turi lyties disforijos sutrikimą ir persirengia moterimi. Tad problema dėl to, kad turėtume savo teisinėje sistemoje socialinės lyties apibrėžimą. Jei tik šituo pagrindu bandytume pakreipti visą prevenciją, mokymą mokyklose, kad tik lyties pagrindu kyla smurtas, tai būtų netiesa, tai vienos ideologijos samprata. Tai būtų Trojos arklys. Ir pasisakau prieš tai“, - teigė P. Skrudupis.

Patrikas Skrudupis
Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Jam antrino ir R. Gudelis. „Stambulo konvencija yra pavojinga. Tą visą dalį, kurioje kalbama apie smurtą vyro prieš moterį, ją visą turime dabartiniame įstatyme. Negerai pasidaro, kur prasideda „gender“ ideologijos ataka. Popiežius Pranciškus sako, kad „gender“ ideologija yra ataka prieš žmogų, prieš žmogaus prigimtį, prieš vyro vyriškumą, prieš moters moteriškumą, tas atveria kelią į socialinė lytį, tas atveria kelią į įsivaizduojamas 72 lytis. Tai yra viena ta pati politika, kuri vyksta jau visi metai ir vėl buvo paprastas bandymas, pridengus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, prastumti šitą „gender“ ideologiją. Geru dalyku pridengiamas blogas dalykas. Laimė, kad buvo pakankami sąžiningų konservatorių, kurie tai sustabdė“, - pasidžiaugė R. Gudelis.

Pasiūlė naują sąvoką

I. Zabulionytė stebėjosi, jog įžvelgiamos kažkokios grėsmės. „Aš mačiau, kad buvo parašyta lyties pagrindu, o ne socialinės lyties pagrindu. Tie stereotipai apie moteris, kad jas galima mušti, yra gajūs iš senų laikų. Ir įvardijant smurtą lyties pagrindu greičiau išsispręstų problemos. Ir tos visos kovos trukdo spręsti realias problemas. Nes kovos buvo iš principo, kad kažkam prieštarauti. Jei ieškotume bendrų sprendimų, tai tikrai pasiektume didesnių rezultatų“, - įsitikinusi I. Zabulionytė.

P. Skrudupis jai prieštaravo dėl siauro mąstymo. „Taip nesigilindami, o kovodami už ir prieš, nespręsime problemų, o tik būsime susiskaldę. Prieš smurtą reikia kovoti visomis įmanomomis priemonėmis,. Bet gal reikia įvardinti smurtą prieš asmenį, o ne smurtą prieš lytį“, - išeitį pasiūlė P. Skrudupis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 29 nužudymai, 30 sunkių sužalojimų, 213 sveikatos sutrikdymų, 6568 fiziniai skausmo sukėlimai, 327 grasinimai nužudyti.

Laidos „Kaip pas žmones“ filmavimas Panevėžyje: