LVAT ketvirtadienį paskelbta nutartimi panaikino ankstesnius nepalankius teismų sprendimus, viešajai įstaigai „Klaipėda atvirai“ pareikštą papeikimą ir iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos priteisė 3212 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kaip nurodoma nutartyje, šis sprendimas yra neskundžiamas.

LVAT per atnaujintą procesą nagrinėjo bylą, susijusią su naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacija apie viešuosius pirkimus.

Anksčiau teismas buvo priėmęs portalui nepalankų sprendimą, tačiau visuomenei kilus rezonansui lapkritį atnaujino procesą byloje pagal teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą.

Pernai spalį LVAT neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.

Iš naujo bylą išnagrinėjusi išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, ar publikacijoje paskelbęs informaciją apie bendrovės akcininko giminystės ryšius su savivaldybės valdomos bendrovės darbuotoja portalas nepažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).

Kaip pranešė teismas, „išplėstinei teisėjų kolegijai nekilo abejonių, jog tema, susijusi su viešųjų išteklių paskirstymu, patenka į viešąjį interesą – tą patvirtina ir gausi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika“.

Teismas pažymėjo, kad viešųjų lėšų administravimas patenka į bendrą interesą, visuomenė ne tik yra suinteresuota, kad viešųjų išteklių panaudojimas būtų organizuojamas tinkamai, bet ir turi būti informuota, kai viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas gali būti paveiktas kitų faktorių.

Taip pat LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama vieną iš kriterijų – asmens žinomumą, – pasisakė ir dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso. Anot teismo, visuomenei turint pagrindą domėtis juridinio asmens veikla, negalima atsietai nuo jos vertinti vienintelio akcininko.

„Vien tai, jog akcininkas pats tiesiogiai nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nepaneigia jo, kaip bendrovės akcininko, ekonominio intereso“, – pabrėžė teismas.

Anot LVAT, viešųjų lėšų gavimas ir naudojimas patenka į bendrą visuomenės interesą, o esant duomenų ar įtarimų, jog galėjo būti pažeista viešųjų pirkimų organizavimo ar vykdymo tvarka, visuomenės susidomėjimas tokia veikla yra pateisinamas.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo – įmonės savininkas – pats nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, „nepaneigia paties fizinio asmens veiklos sąsajų su viešaisiais ištekliais“, ir visa situacija laikytina turinčia reikšmės viešiesiems reikalams, o pats trečiasis suinteresuotas asmuo šiame kontekste – viešuoju.

Publikacijoje portalas nurodė, kad viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus. Sutartį dėl šio pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti dėl pažeisto skaidrumo principo.

Žurnalistų etikos inspektorius pateikė išvadą, kad publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Šį sprendimą portalas skundė teismams, tačiau jie palaikė inspektoriaus sprendimą.

Dėl šios situacijos žurnalistų bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.

Po šio atvejo Seime inicijuotos įstatymo pataisos dėl viešojo asmens apibrėžimo.