Lietuva prašo JAV ir Vokietijos skirti daugiau pajėgų, kad būtų konkrečiai sustiprintos atgrasymo priemonės, nes saugumo situacija – pavojingiausia nuo nepriklausomybės atgavimo. Tokia Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžiai cituojami naujausiame leidinio „Financial Times“ numeryje.
„Tikiuosi, Vokietija supranta, kas čia vyksta ir mums reikia labai aiškių signalų. Konkretūs veiksmai yra svarbūs, bet kartais retorika ir vieninga pozicija taip pat yra svarbūs kai kuriems varžovams“, – teigė G. Nausėda, išskyręs, kad svarbu kalbėti ne tiek apie paties karių skaičiaus padidinimą – Vokietija vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui Rukloje ir vokiečių kariai sudaro maždaug 1,2 tūkst. pajėgų branduolį. Rotaciją Lietuvoje kitą savaitę baigiantis NATO priešakinių pajėgų vadas plk. ltn. Hagenas Ruppeltas „Delfi“ dar sausio mėnesį tikino, kad kol kas nemato prasmės didinti batalioną, o jam esą nieko netrūksta.
Pasak „Financial Times“ Lietuvos ir Vokietijos pareigūnai kalba apie konkrečius pajėgumus – artileriją, žvalgybą, apsaugą nuo cheminių, biologinių ir branduolinių atakų, priešlėktuvinę gynybą, t. y. tuos vokiečių vienetus, kurie sustiprintų NATO priešakinių pajėgų grupę.
Be to, G. Nausėda išreiškė viltį, kad ir JAV šarvuotojo bataliono rotacija, kuri vykdoma nuo 2019-ųjų Pabradėje, bus išplėsta. Tokių vilčių neslėpė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, kuris su Lietuvos parlamentarų delegacija lankosi JAV.
Čia Lietuva ne šiaip primena apie save JAV kongresmenams, kuriems reikia aiškinti, kad Vašingtono priimti sprendimai dėl papildomų amerikiečių pajėgų siuntimo į Europą kol kas dar ne visai atitinka lietuvių lūkesčius.
JAV kariai – į Europą, bet ne į Lietuvą
JAV sprendimas į Europą permesti apie 2 tūkst. karių, kurių didžioji dalis – 1,7 tūkst. keliaus į Lenkiją, likę – į Vokietiją, o iš ten dislokuotų amerikiečių pajėgų maždaug tūkstantis persikels į Rumuniją sulaukė dviprasmiškų vertinimų.
„Mūsų pagrindinė žinia yra tokia, kad tie priimti sprendimai dėl papildomų JAV pajėgumų Lenkijoje ir Rumunijoje – visa tai yra gerai, kad stiprinamas Rytų sparnas, bet būtų dar geriau, jei dislokavime atsirastų vietos ir Lietuvai“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, strateginio neapibrėžtumo situaciją sukūrusi Rusija dabar jau grėsmę kelia ne tik Ukrainai, prie kurios sutelkė per 100 tūkst. karių – Lietuvos saugumui neigiamą įtaką daro dešimčių tūkstančių rusų karių dislokavimas kaimyninėje Baltarusijoje. Būtent šiuo argumentu lietuvių parlamentarai mėgina įtikinti sąjungininkus JAV.
„Jei prieš kelis metus galėjome tikėtis, kad Baltarusijos bus galima laukti bent 48 val. neutraliteto, tai dabar akivaizdu, kad tai yra Rusijos absorbuota erdvė, Rusija greitai gali dislokuoti pajėgas, ką jau įrodė, o kiek tų pajėgų – karių arba įrangos ten paliks, o kiek išves dar klausimas ir tai keičia geopolitinę pusiausvyrą, mums tai gali tapti 700 km siena su Rusija, kaip Vakarų Berlynas šaltojo karo laikais“, – priminė L. Kasčiūnas. Toks argumentas dėl Vakarų Berlyno vyresnės kartos, ypač respublikonų senatoriaus gal ir gali daryti įspūdį, bet kol kas JAV administracija bei Pentagono pareigūnai žiūri strategiškai plačiau į visą regioną, jo poreikius.
Pavyzdžiui, lietuviams gali kilti klausimų, kodėl JAV kariai permetami į Rumuniją, jei ši šalis neturi sienos su Rusija, o dešimtys tukstančių rusų karių dislokuojami ne šalia Rumunijos, o šalia Lietuvos, tačiau, pasak L. Kasčiūno, reikia prisiminti, kad Rumunija taip pat yra pafrontės valstybė – viena vertus tai gali būti būsimojo fronto šalis, mat ji turi sieną su Ukraina, kita vertus, rumunai 2014-siais negavo tokių pajėgumų iš JAV ir visos NATO, kaip Baltijos šalys.
„Bet taip, mes apie tai kalbame, nes laikas reakcijai mažėja dėl Rusijos ir Baltarusijos sprendimų ir geriausias atgrasymas dabar yra priešakinių pozicijų stiprinimas Lietuvoje“, – lietuvių poziciją Vašingtone kartojo L. Kasčiūnas.
Derybose – jokio proveržio
Tiesa, kaip atkreipė dėmesį VDU politologas Andrzejus Pukszto, sprendimai dėl pajėgų dislokavimo, kaip ir diplomatiniai manevrai priklauso nuo JAV ir Rusijos derybų sėkmės. Jeigu NATO atsakymai Rusijos netenkino iš esmės, tai JAV atsakymai į rusijos paklausimus dėl saugumo garantijų buvo kiek konkretesni, patrauklesni. Kita vertus, pasak A. Pukszto, kol kas proveržio nėra.
„Man atrodo, kad JAV ir Rusijos derybos nepasistūmėjo nei vieną, nei į kitą pusę. Pradedant nuo Ženevoje vasarą tarp Joe Bideno ir Vladimiro Putino pokalbių, ko gero situacija lieka neaiški. Putinas zonduoja Vakarų solidarumą, JAV poziciją, Vidurio ir Rytų Europos pozicijas, optimistinių ženklų nėra daug“, – teigė politologas.
Jo manymu, vien tai, kad amerikiečiai nelaukdami siunčia papildomas pajėgas į Europą, rodo, kad esame tam tikro prabudimo ir suvokimo, kur viskas gali pakrypti, o ir didžiosiose Vakarų šalyse – Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurios dar pernai tryško atnaujinti santykius su Maskva, kol kas didelių vilčių, nepaisant niekur neišnykusių troškimų toliau viską spręsti diplomatiniais pašnekesiais, nėra, o iliuzijų, pasak A. Pukszto, ypač po sausio mėnesio derybų yra vis mažiau.
Tai, anot L. Kasčiūno, reiškia, kad Europoje neatmetama ir karinės invazijos tikimybė: kol kas Rusijai suteikti atsakymai Kremliaus negali patenkinti, mat nei JAV, nei visa NATO neperžengė viešai nubrėžtų raudonųjų linijų. Kita vertus, pasak parlamentaro, Rusija bandė ir bandys peržiūrėti Vakarų saugumo architektūrą, ieškos silpnų vietų. Pavyzdžiui, neatsitiktinai Vengrijos lyderio Viktoro Orbano vizitas Maskvoje sulaukė kai kurių Vakarų šalių kritikos dėl lipšnaus V. Orbano požiūrio, pritariant Rusijos veiksmams ir tikinant, kad Rusijos pageidavimai yra „pagrįsti“.
Bando skaldyti Aljansą
Toks Kremliaus spaudimas, anot L. Kasčiūno, gali tęstis kelis mėnesius laikant karius, ginkluotę ir techniką prie sienų, kol galiausiai norinčiųjų kalbėtis Vakaruose bus ir daugiau.
Juo labiau, kad net ir JAV, patikimais NATO sąjungininkais laikytoje respublikonų partijos stovykloje netrūksta Rusiją remiančių ir NATO bei Ukrainą išduoti raginančių balsų. Kol kas, pasak L. Kasčiūno, visi susitikimai su respublikonų senatoriais rodo, kad supratimas ir palaikymas Baltijos šalims yra tvirtas, aiškus ir nesvyruoja.
Tačiau ilguoju laikotarpiu, jei tik toliau kils tokių Rusijai pritariančių ir jau dabar ypač aktyvių respublikonų, pavyzdžiui, senatoriaus Josho Hawley ar „Fox News“ žvaigždės Tuckerio Carlsono populiarumas, abejonių gali kilti ir daugiau.
O tai, kad Rusija jau dabar išsireikalavo kalbėtis apie Europos saugumo architektūros klausimus, kuriuose Ukraina tėra viena sudėtinių dalių, gali būti pakartota ir ateityje.
„Ar kas kalba apie Krymo aneksiją, kad vyksta Donbaso okupaciją, kad ten vyksta karas? Įvyko normalizacija ir kalbama apie kitus scenarijus, tai yra tam tikras Rusijos planas. Ji žino, kaip kai kurios Vakarų šalys reaguoja į karinę eskalaciją, kad kas nors ateis ir norės pasikalbėti apie naują saugumo architektūrą, kad gal geriau neeskaluoti, gal Donbasui ypatingo statuso užteks. Bet jei šiandien paaukosi Ukrainą, atiduosi įtaką, po pusmečio bus nauji reikalavimai, gal jau dėl Baltijos šalių, jei neduosime atkirčio dabar“, – įspėjo L. Kasčiūnas.
