Anot jo, Lietuvoje labiausiai iš kelių naujai nustatytų omikron potipių išplito BA.1.1 versija, tačiau kol kas nėra duomenų, ar ši bei kitos omikron atmainos variacijos lemia sunkesnę ligos eigą.
„Lietuvoje iš sekoskaitos matyti, kad vyrauja BA.1 subtipo omikron atmaina, turime mažesnį kiekį BA.2., o BA.3 dar nesame nustatę. Vyraujanti, jei dar tiksliau kalbant, yra BA.1.1 subtipo atmaina“, – BNS sakė L. Žemaitis.
Anot jo, sekoskaitos duomenys „šiek tiek vėluoja“, kadangi tyrimai užtrunka kelias savaites.
„Bet bent jau iš paskutinių duomenų, ką matome, vyravo BA.1.1, o tas atvejų augimas greičiausiai yra nulemtas būtent šitos atmainos“, – tvirtino mokslininkas.
Jis taip pat pripažino, kad greitesnis viruso plitimas iš esmės gali padėti geriau suvaldyti pandemiją jau po kurio laiko.
„Stebime įdomią situaciją, kai omikron atlieka tarsi ir tokią paslaugą „paskiepydamas“ natūraliu būdu tuos, kurie nespėjo pasiskiepyti. Tai, vėlgi, galime tikėtis tam tikro atvejų sumažėjimo, manyčiau, reikšmingo. Bet reikia laukti, žiūrėti, kaip viskas pasikeis, nes gana sunku tai prognozuoti“, – kalbėjo L. Žemaitis.
L. Žemaitis akcentavo, kad tai, jog virusas pastaruoju metu itin išplito tarp vaikų ir paauglių, nereiškia, jog nauji omikron potipiai pavojingesni vaikams, jis pastarųjų savaičių užsikrėtimų augimo tendencijas siejo su grįžimu į mokyklas po žiemos atostogų.
Anot NVSPL genetiko, kol kas pastebima tik tai, kad nauji potipiai, ypač BA.2, pasižymi greitesniu plitimu, nei pirminis omikron variantas, bet, jo nuomone, tokio ryškaus atvejų augimo, koks buvo pereinant iš delta atmainos į omikron, nebus.
„Matoma, kad šiek tiek padidėjęs plitimas lyginant su tuo pirminiu variantu, bet vien to negalima priimti už gryną pinigą, nes ne vien mutacijos lemia tam tikrų atmainų išplitimą. Stipriai, o kartais netgi didesnę įtaką turi tai, kaip yra sukontroliuojami tam tikri protrūkiai“, – kalbėjo jis.
L. Žemaitis taip pat kalbėjo, kad Lietuvoje nėra tokios didelės tarptautinės migracijos, kaip kai kuriose kitose „turistinėse“ Europos šalyse, todėl greitai plintantis virusas čia neretai įgyja šaliai būdingas mutacijas.
Antradienį Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad nauji omikron BA.1 ir BA.1.1 potipiai sudaro daugiau kaip 96 proc. visų omikron sekų, tačiau 57-iose valstybėse jau išplitęs BA.2 potipis, remiantis kai kuriais tyrimais, gali būti dar užkrečiamesnis.
Bendrai omikron atmaina sukelia lengvesnę ligą, palyginti su tokiomis sumaištį sukėlusiomis atmainomis kaip delta, PSO teigia neturinti duomenų, kad BA.2 sukeliamos ligos sunkumas būtų kitoks.
Dulkys: nesame patenkinti, kokiu greičiu žmonės gauna COVID-19 testų rezultatus
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad žmonės vis dar per ilgai turi laukti COVID-19 testų rezultatų ir situacija su laboratorijų užimtumu nėra tenkinanti.
„Šiandien dar mūsų netenkina laboratorijų užkrovimas, vis dar auga simptominių atvejų skaičius, vis dar nesame patenkinti, kokiu greičiu žmonės gauna atsakymus“, – trečiadienį per spaudos konferenciją po Vyriausybės posėdžio sakė A. Dulkys.
Pasak ministro, siekiant sumažinti apkrovas laboratorijoms nuo vasario 7 dienos ugdymo įstaigose laikinai stabdomi kaupinių tyrimai, keičiant juos į savikontrolės tyrimus.
„Sprendimas dėl to, kad prioritetą teikiam simptominiam testavimui ir kaupinių metodas gana stipriai užkrauna laboratorijas, pagrindinė priežastis tik tokia, dėl laboratorijų užkrovimo“, – sakė ministras.
Siekiant sumažinti krūvį laboratorijoms, nuo trečiadienio mobiliuosiuose punktuose žmonės bus testuojami ne tik PGR, bet ir greitaisiais antigeno testais, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
SAM pažymi, kad dėl itin išaugusio sergančių asmenų skaičiaus tyrimo atsakymo gavimas kartais užtrukdavo ilgiau nei 24 val. nuo ėminio pristatymo į laboratoriją, o atliekant greitąjį antigeno testą nereikia ėminio siųsti į laboratoriją, todėl atsakymą asmuo galės gauti per kelias valandas.
Registruotis atlikti greitąjį antigeno tyrimą galės COVID-19 ligos simptomus jaučiantys, savikontrolės tyrimą namuose atlikę ir teigiamą rezultatą gavę asmenys, gydymo įstaigų ir socialinės globos įstaigų darbuotojai po turėto sąlyčio, kurie neturi galimybės išsitirti įstaigoje, kurioje dirba, taip pat asmenys, kuriems rekomenduojama išsitirti po ugdymo įstaigoje atliekamo paviršių tyrimo.
Asmenims, kuriems bus diagnozuota COVID-19 liga greituoju antigeno testu, atliktu mobiliame punkte, nedarbingumo pažymėjimą, kaip sergančiam asmeniui, išduos jo šeimos gydytojas.
SAM taip pat atkreipia keliaujančiųjų dėmesį, kad atlikus greitąjį antigeno testą ir gavus teigiamą rezultatą, asmeniui patvirtinama COVID-19 liga, tačiau šiuo metu persirgimo faktas ES Skaitmeniniam COVID pažymėjimui gauti patvirtinamas tik remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu.
Teigiamą greitojo antigeno testo rezultatą gavę asmenys, kuriems tai aktualu, per 48 valandas gali registruotis patvirtinamajam PGR tyrimui.
Pokyčiai pandemijos valdyme
Nuo šeštadienio Lietuvoje nei kavinėse, nei parduotuvėse, nei renginiuose nebereikės rodyti galimybių paso.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė stabdyti jo galiojimą, tai yra atsisakyta skirtingų reikalavimų imunitetą koronovirusui turintiems ir neturintiems asmenims.
„Jaučiuosi kaip nekrologą skaitydama. Labai gerai bus, jeigu nebereikės grąžinti šito įrankio“, – prieš priimant sprendimą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, galimybių pasas leido verslams atsidaryti po karantino, paskui – neužsidaryti, o kai kuriuos žmones paskatino pasiskiepyti nuo COVID-19.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dėkojo verslui, paslaugų tiekėjams, kad jie sklandžiai organizavo galimybių paso įgyvendinimą ir padėjo valdyti pandemiją.
„Mums pavyko išvengti kibernetinių atakų, pavyko tą įrankį turėti sklandų“, – sakė ji.
„Ekspertai pripažįsta, kad jei nuo rudens nebūtume turėję galimybių paso, matyt, būtume keletą mėnesių turėję ne atvejų mažėjimą, bet tikrai didėjimą. Tai, be abejo, paspartino ir skiepijimąsi“, – antrino ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Jis tvirtino, kad galimybių paso naudojimas stabdomas pasikeitus epidemiologinei situacijai.
„Plintant gerokai plitresnei omikron atmainai, rizika užsikrėsti koronavirusu išlieka tiek neskiepytiems, tiek pilnai skiepytiems ar persirgusiems asmenims, todėl galimybių paso, kaip masinio saugojimo priemonės, mažinant COVID plitimo riziką, funkcija reikšmingai sumažėjo“, – teigiama sprendimą lydinčiajame dokumente.
Per Vyriausybės posėdį ministrai pabrėžė, kad galimybių pasas lieka kovos su koronavirusu arsenale, jis galės būti panaudotas, kai to prireiks.
„Atsisakius galimybių paso, svarbiausias tampa gyventojų sąmoningumas, ypač asmeninio apsisaugojimo priemonės – respiratoriai, medicininės kaukės, kontaktų ribojimas, ypač jaučiant simptomus ar turėjus sąlytį“, – kalbėjo A. Dulkys.
Anot jo, atsisakyti kitų apsaugos priemonių negalima, nes pandemija dar nesibaigė.
Atsisakius galimybių paso, parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, nurodyta užtikrinti 15 kvadratinių metrų bendrą plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
„Minėtas ploto reikalavimas nustatytas, atsižvelgiant į anksčiau taikytą praktiką iki galimybių paso įvedimo bei atsižvelgiant į dviejų metrų saugaus atstumo laikymąsi nuo kitų asmenų tose vietose, kuriose susidaro dideli lankytojų srautai“, – paaiškino Sveikatos apsaugos ministerija.