„Planų Vyriausybėje mažinti PVM maistui nėra. Kai sumažini mokesčius ir nesumažini išlaidų, tie pinigai toliau skatina infliaciją“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais Vaidas Navickas.
Jo teigimu, lenkų reikėtų klausti, kuo jie dengs skylę, kuri atsivers šalies biudžete sumažinus PVM.
„Jeigu tiek daug plūs lietuvių, tada žiūrėsime“, – paklaustas, kaip turėtume reaguoti į į Lenkija plūstančius apsipirkti lietuvius, sakė premjerės patarėjas.
Jo teigimu, duomenys, kuriuos turime iš praeityje buvusių panašių epizodų, rodo, kad lietuvių pomėgis vykti į Lenkiją apsipirkti neduoda ženklaus efekto Lietuvai.
Patriotiškumas baigiasi pamačius sąskaitas
Lenkijoje neseniai lankėsi ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, kur, kaip prasitarė „Žinių radijui“, ji ir apsipirko.
Jos vertinimu, vieno gyvenančio žmogaus apsilankymas apsipirkti Lenkijoje gal didelio efekto neturės, tačiau jei maisto produktai perkami didelei šeimai, sutaupyti galima nemažai.
„Pasakysiu jums tokį dalyką – žmogaus patriotiškumas, matyt, baigiasi su tuo, kai jis atsiverčia savo banko sąskaitą ir pasiima sąskaitas, kurias reikia apmokėti, – į laidos „Dienos klausimas“ vedėjo juokais paleistą repliką, kad jis manė, jog I. Ruginienė yra patriotė, atsakė ji. – Ir čia yra išgyvenimo klausimas. Didžioji dalis mūsų darbuotojų dirba daug, dirba nenormuotas darbo valandas, ir, deja, mėnesio gale jie pamato realybę, kad negali susimokėti sąskaitų“.
I. Ruginienė sakė, kad kainos kyla kiekvieną dieną ir niekas negali aiškiai pasakyti, kiek dar jos augs.
„Kainos kils ir kils, sumažinsi PVM, ar ne, mūsų prekybininkai padorumo jausmelio nelabai ir turi, antkainiai ir 200, ir 300 procentų, nuskriaudžia ir tuos pačius ūkininkus tiek su pieno produktais, tiek su visu kitu“, – laidoje kalbėjo ji.
Kalbėdama apie PVM mažinimą pagrindinėms prekių grupėms ji aiškino, esą niekas neduotų garantijos, kad priėmus tokį sprendimą, kainos sumažėtų.
„Tai etinis, padorumo klausimas“, – įsitikinusi ji.
„Visai neseniai girdėjau Romo Lazutkos komentarą, kad kainos yra labai bjaurus dalykas, kuris turi tokį efektą, kad tu pripranti prie didėjimo ir po to nuleisti atsiradus vienai ar kitai aplinkybei, nelabai verslininkas ir nori, nes žmogus jau ir priprato prie tos kainos“, – sakė ji.
Mokesčiai mažinami pačių mokesčių mokėtojų pinigais
Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, laidoje pabrėžė, kad Lenkijos kainų lygis ir anksčiau buvo gerokai žemesnis ir tam yra labai daug priežasčių – tiek didelė vidaus rinka, tiek pinigų politikos nepriklausomumas.
„Reikia pripažinti, kad Lenkijos valdžia elgiasi populiariai ir atliepia gyventojų skausmus gelbėtojų elgsena. Vis dėl to pamirštama akcentuoti, kad mokesčius mažina tų pačių mokesčių mokėtojų pinigais“, – pabrėžė ji.
Anot ekonomistės, pastarieji PVM sumažinimai ilgainiui gyventojams vis tiek atsilieps arba naujais mokesčiais, arba didesnėmis skolomis užsienio finansų rinkose, kurie užguls ant mokesčių mokėtojų naujais mokesčiais.
I.Genytės-Pikčienės teigimu, Lietuva turėtų apgalvoti, kaip save pozicionuoti esant tokioms aplinkybėms, nes mes negalime tikėtis tapti tokiu traukos centru, kokia yra Lenkija.
Įmonės „Brandonomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, Lenkijoje mažesnės kainos dėl to, kad, lyginant su Lietuva, ten galioja labai daug mokesčių lengvatų.
Kainų augimas laikinas
Kitose Europos valstybėse dujų ir elektros kainos, jo teigimu, auga lėčiau, nes dalį prieaugio kompensuoja valstybė.
„Manyčiau, čia nereikėtų išradinėti dviračio, valstybė gali sau leisti šiuo metu šiek tiek pasiskolinti rinkose ir pasidaryti tiesioginę intervenciją, tai yra, dalį energetinių išteklių kainų padidėjimo ir verslui, ir vartotojams kompensuoti. Augimas, mano nuomone, yra laikinas, jis tęsis iki vasaros pradžios ar vidurio, reikia pakentėti tris keturis mėnesius ir valstybė galėtų padėti“, – įsitikinęs ekonomistas.
Jo teigimu, nuspręsdama mažinti PVM valstybė kažkodėl žiūri tik į vartotojus, tačiau, jo teigimu, norint kovoti su infliacija, PVM reikia mažinti ir verslui. Infliacija, anot jo nemažės, nes dideles sąskaitas gaunančios įmonės esą vis tiek kels prekių ir paslaugų kainas.
A. Izgorodino teigimu, rinkose vyrauja nuomonė, kad Europa šiais metais pradės išeiti iš pandemijos, kas reiškia, kad ekonomikos kvėpavimas bus laisvesnis.
„Tai automatiškai reiškia, kad Europos Komisija pradės spausti Europos Sąjungos nares atsakingiau elgtis su finansais. Jei tai nebus daroma, finansų rinkos tokias šalis pradės bausti per gerokai didesnius skolinimosi kaštus“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad PVM Lietuvoje nešą didžiausią dalį biudžeto pajamų.
Kada laukti piko?
A. Izgorodino teigimu, nuo gegužės, birželio ar liepos mėnesio turėtume matyti didelį infliacijos sulėtėjimą.
„Tikėtis, kad metinė infliacija ims lėtėti iki gegužės-liepos mėnesio būtų pakankamai sunku“, – pabrėžė jis.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė teigė infliacijos piko laukianti šiek tiek anksčiau – kovo mėnesį.
„Jeigu mes pradėsime didinti žmonių pajamas įvairiais mokesčių sumažinimais, tai gali atsiliepti struktūrinei infliacijai, kuri gali užsilikti ir ilgesnį laiką“, – pabrėžė ji.
Laukia Prezidentūros komentaro
Vyriausybė trečiadienį apsisprendė siūlyti Seimui laikinai taikyti nulinį PVM tarifą šildymui. Lengvata galiotų atgaline data nuo sausio 1 dienos iki balandžio pabaigos, kai baigsis šildymo sezonas.
Laidos vedėjas Aurimas Perednis pastebėjo, kad prezidentas kompensacijas už šildymą buvo pavadinęs „nabašniko laistymu žalia arbata“
„Tai žinokit, būtų didžiausias komplimentas, jeigu pavadintų arielka. Kad dabar jau nabašniką ne žalia arbata aplaistėme. Ten buvo komentaras apie PVM sumažinimą perpus, o čia sumažinome iki nulio. Tai dabar tikrai laukiame Prezidentūros komentaro“, – laidoje kalbėjo premjerės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais Vaidas Navickas.
Atsakydamas į klausytojos klausimą jis leido suprasti, kad 18 proc. PVM grąžinimo tikėtis nebereikėtų.
„Jei norime sumažinti pensijas, gydytojų, mokytojų atlyginimus, galime bet ką sumažinti, bet kokį mokestį“, – kalbėjo jis.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį klausykite čia:
