Atsargos karys Aurimas Navys „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą jau vyksta.
„Karas jau vyksta. Kažkodėl Vakaruose strategines pareigas užimančių politikų pareiškimais formuojama nuomonė, kad, „jeigu prasidės karas“. Karas vyksta. Yra okupuotas Krymas, yra Luhanskas, Doneckas, ten karas vyksta. Žuvo iki 14 tūkst. Ukrainos ir karių, ir civilių gyventojų. Rusijos tankai jau yra Donecke ir Luhanske. Antras laiptelis yra vadinamasis „proxy karas“, kai Ukrainoje kovoja du blokai. Ir tada – jau trečias laiptelis, mažiausiai tikėtinas, kai išeina iš Ukrainos ribų, ir tiesiogiai susiremia Rusija su NATO“, – sakė A. Navys.
Jis neatmetė tikimybės, kad, realiai konfliktui vykstant Ukrainoje, specialiai to ir nesiekiant paliečiama kuri nors NATO valstybė.
„Gali būti, kad, kai skiedros lekia, ir čia tas klausimas, kad, pavyzdžiui, balistinė raketa paleista, nesuveikia oro gynybos priešbalistinis skydas, ir, pavyzdžiui, kažkur ta raketa nukrenta. Ukraina turi sieną su Lenkija. Labai tikėtina, kad kažkur Lenkijos teritorijoje, NATO valstybėje, tas įvyksta.
Šiuo atveju būtų žiūrima į logiką, kas čia įvyko“, – teigė A. Navys.
Tokių atvejų yra pasitaikę realybėje. Ekspertas atkreipė dėmesį į karą tarp Jemeno ir Saudo Arabijos.
„Neseniai paleista iš Jemeno raketa nukrito Jungtiniuose Arabų Emiratuose. Tai nebuvo laikoma užpuolimu. Lygiai tas pats ir čia, Aljansas žiūrėtų, ar tai buvo tyčinis veiksmas, ar tai buvo užpuolimas, ar tai buvo netyčia“, – teigė A. Navys.
Karybos ekspertas teoriškai svarstė, kad tokiu atveju būtų iškarto užkurtas mechanizmas, prasidėtų NATO valstybių konsultacijos.
„Iš esmės tariantis NATO valstybės ir nuspręstų, ar tai buvo NATO užpuolimas, ir reikia aktyvuoti 5 straipsnį, ar tai buvo neužpuolimas, bet skiedros lekia, raketa nukrito kažkur prie Suvalkų. Čia mes kalbame tik teoriškai“, – aiškino A. Navys.
Vakarai dar ne iki galo mumis tiki
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis svarstė, kad, jeigu pasaulis būtų paklausęs lietuvių 2008 metais, iš viso nieko nebūtų buvę.
„Problema, kad atgrasymas, kurį vykdome Rytų kaimynėse, nėra pakankamas. Rusija netiki mūsų žodžiais arba veiksmais. Matyt, turime dar padaryti porą klaidų, kad Vakarai mumis patikėtų.
Kalbu ne tik apie amerikiečius, kurių dabartinis prezidentas yra matęs Šaltojo karo „grožybių“, ir panašiai kaip mes suvokia tą situaciją. Aš, pavyzdžiui, kalbu apie vokiečius“, – teigė Ž. Pavilionis.
Politikas atkreipė dėmesį, kad penktadienį Lietuvoje viešės naujosios Berlyno valdžios atstovai – tiek krikščionys demokratai, tiek socialdemokratai.
„Jie aiškintis, kaip jie turėtų matyti pasaulį, kad Putinas nebežvangintų tankais“, – sakė Ž. Pavilionis.
Įžvalgūs vokiečio žodžiai
Parlamentaras, kalbėdamas apie vokiečių požiūrį, citavo jų Žaliųjų atstovą Reinhartą Buetikoferį, kuris pasakė: „žinai, kur mūsų esminė klaida, mes vis dar buvome visi, ypač Vokietijoje, užsikrėtę mastymu, kad per ekonomiką galime pakeisti tokius autokratinius režimus kaip Putinas. Ir mes bandėme visais būdais susisieti su jais, ir mes nesupratome vieno dalyko, kad ne ekonomika valdo. Tai jau seniai yra geopolitinis pasaulis.
Mūsų sąsajos su Rusija šitame geopolitiniame kariaujančiame pasaulyje tampa priklausomybe nuo autokratinių režimų, kurie faktiškai pasinaudoja tuo mus skaldydami. Jūs, lietuviai, tą matėte visada. Mes to nesuvokėme“.
Seimo narys atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje tik dabar ateina panašus suvokimas dėl Kinijos.
„Dešimt metų patys investavome, sienas atidarinėjome, kūrėme pamatus. Ir po to, kai jau rankos ir kojos apdegė, ir tai tik pradedame kurti kažką savo. Su Rusija panašus procesas dar vyksta. Kai tik mes suprasime, kad bet kokios priklausomybės nuo autokratinių valstybių arba bandymai per ekonomiką arba energetiką, „Nordstream'us“, spręsti su jais reikalus, yra proporcingai priešingi mūsų tikslams, nes tai yra instrumentai, per kuriuos autokratinės valstybės mus suvaldo, suskaldo, o tam reikia politinio darbo“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Jis tikisi, kad dabartinė situacija lems strateginius pokyčius mūsų regione.
„Aišku, ir mums reikia susitvarkyti su Rūdininkų poligonais, neatidėti to nežinia kokiai perspektyvai, laukiant geresnių laikų. Dabar turime pasiruošti, kad galėtume priimti kuo daugiau užsienio sąjungininkų pas mus Tėvynėje. Manau, kad tai padarys pokyčius ir regione, kur šiuo metu lankosi Gabrielius, tai yra Suomijoje ir Švedijoje. Ir ta avantiūra, jeigu Putinas vis dėlto jos imsis, strategiškai padarys priešingą efektą. Putinas ir jo režimas bus pastatytas maždaug į Lukašenkos vietą, o strategiškai Vakarai galų gale ištaisys klaidas, padarytas Bukarešte“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
