„Jei, tikėkime, karo nebus, lieka dar keletas kitų Kremliaus ultimatumu eskaluojamų problemų, iš kurių gal svarbiausia ta, kad Ukraina niekada netaptų NATO nare. Egzistuoja bendras viešas sutarimas Vakaruose, kad NATO atvirų durų politika yra neliečiama, ir čia nebus kompromisų. Tai kiek ramina, kad mes ryžtingi ir beveik vieningi, ir kad bent jau to tai Putinas tikrai negaus“, – feisbuke rašė A. Januška.
Bet, kaip pastebėjo signataras, ne viskas taip paprasta.
„Kur JAV ir dalies ES derybose su Rusija slypi klasta, geriausia išgirsti iš pačių Rusijos atstovų. Suteikime žodį F. Lukjanovui, Rusijos „Užsienio ir gynybos politikos tarybos“ pirmininkui, kažkada viešėjusiam ir Lietuvoje, liūdnai pagarsėjusio „formato-a3“ diskusijose. Neseniai duodamas interviu V. Pozneriui apie Rusijos pozicijas F .Lukjanovas viską puikiai paaiškino, nieko nebepridėsi.
F. Lukjanovas: „Ir jeigu NATO negali politiškai susitarti ir deklaruoti, kad NATO nesiplės į Ukrainą (ir Sakartvelą), tai vis tik kaip galima tai užtikrinti (kad nesiplės)? Mes čia nuosekliai pereiname arba grįžtame prie Ukrainos ir prie klausimo apie šios šalies sąrangą. Iš tiesų viskas apie liūdnai pagarsėjusius Minsko susitarimus, kurie lyg yra, lyg nėra.
Jeigu Ukraina sukuriama taip, kaip surašyta Minsko susitarimuose, tai atsiranda tam tikros rūšies saugiklis Rusijai. Donbasas bus tam tikromis ypatingomis sąlygomis integruotas į Ukrainos sudėtį, tada kai kurie politiniai sprendimai, esant šiam saugikliui, gali būti sustabdyti. Kažkuria prasme mes grįžtame į pradžią, bet kitomis sąlygomis. Atrodo, kad kažkuriame pjūvyje vakarų partneriai tai supranta, ir „Normandijos proceso“ atgaivinimas yra iš šios kategorijos sprendimų.“, – citavo A. Januška.
Numato, kaip garantą, kad Ukraina niekada netaps NATO nare
Signataras paaiškino, kad Rusijos pozicija yra aiški – vadinamieji Minsko susitarimai yra instrumentas sukurti naują Ukrainą, kur Donbasas Ukrainos sudėtyje bus saugiklis ir garantas, kad Ukraina niekada nebus NATO narė.
„Taigi, kaip pastebi F. Lukjanovas, Vakarai „tai supranta“. Kremlius per Minsko susitarimus kartu su dalimi ES (Normandijos formatu) planuoja konstruoti naują Ukrainos valstybės sąrangą, kaip beatrodytų tai skandalinga. Ir Ukrainai, ir mums tai turėtų skambėti kaip išdavystė“, – rašė A. Januška.
Pasak jo, deja, visai neseniai tą gerai „suprato“ ir Lietuva.
„Nepaisydama atskirų pavienių balsų prieštaravimo, rėmė (remia?) Minsko procesą aukščiausiu lygiu, kurį V. Landsbergis pranašiškai dar 2015 m. yra pavadinęs blogesniu nei Miunchenas.
Paradoksas, kad ES sankcijos Rusijai yra susietos su Minsko susitarimų įgyvendinimu. Dar paradoksaliau – jeigu po Kremliaus ultimatumų jie bus įgyvendinti ir bus sukonstruota nauja Ukraina, nebebus priežasčių tęsti sankcijas Rusijai. Dvigubas bingo Kremliui.
NATO gali palikti duris atviras ir demonstruoti mūsų principingumą“, – rašė A. Januška.
Deja, pasak jo, Ukrainos atveju Rusija yra numačiusi mechanizmą su mūsų pačių iki šiol remiama Minsko susitarimų politika, kad pro atviras NATO duris Ukraina niekada neįžengtų.
„Lietuvai reikėtų arba priešintis šių susitarimų įgyvendinimui (kas nebūtų lengva), arba kartu su Ukraina bandyti siūlyti juos pakeisti.
Nesu pastebėjęs, kad mūsų Prezidentas, kaip sprendžiantis užsienio politiką, apie šias problemas, kurios besidomintiems žinomos nuo pat 2015 m., būtų viešai pasisakęs. Gal kalbama neviešai, bet gal ir nekalbama, nes kodėl reikėtų tą slėpti, jei būtų kalbama?
Laikai keičiasi, svarbu nepavėluoti“, – teigė A. Januška.
Kijevas: Minsko susitarimų tekstą reikia modernizuoti
Kaip jau skelbta, Kijevas negali atsisakyti Minsko susitarimų, nežiūrint į tai, kad jie tėra politinio-diplomatinio pobūdžio, tačiau dokumentų tekstą reikia modernizuoti, pareiškė vicepremjeras Oleksijus Reznikovas, atsakingas už laikinai okupuotų teritorijų Rytų Ukrainoje reintegraciją, rašė BNS.
„Minsko susitarimai yra politinio-diplomatinio pobūdžio. Tai yra susitarimai, bet jokiais būdais ne tarptautinė sutartis ir juo labiau – ne tarptautinis įstatymas, bet tai nereiškia, kad Ukraina gali atsisakyti Minsko susitarimų“, – sakė O.Reznikovas spaudos konferencijoje tema „Minsko susitarimai. Vykdyti negalima atsisakyti?“ Jis taip pat pridūrė, kad „Minsko susitarimai išlieka vienintele kol kas turima baze, kurios principai, o svarbiausia – tikslai, užbaigti karą Donbase“.
O.Reznikovas taip pat pabrėžė būtinybę modernizuoti šiuos susitarimus.
„Man, kaip teisininkui, nepatinka „Minsko susitarimo vykdymo priemonių komplekso“ tekstas, konkrečiai – 9-as punktas, kur kalbama apie vietos rinkimų eiliškumą Donbase bei Ukrainos ir Rusijos pasienio kontrolės perdavimą. Mažų mažiausiai, šį punktą reikia modernizuoti ir peržiūrėti, nes dabartine redakcija jis yra neįgyvendinamas“, – sakė ministras.
O.Reznikovas taip pat paragino Rusiją atidžiai įsiskaityti į susitarimų tekstą. „Pirmas punktas yra saugumo klausimai. Neišsprendus saugumo klausimų, negali būti nė kalbos apie kokių nors politinių dalykų įgyvendinimą. Tuo metu Rusija nuolat mini politinio susitarimo prioritetą, užmiršdama saugumą“, – paaiškino vicepremjeras.
Savo ruožtu Iryna Heraščenko, viena parlamentinės frakcijos „Europos solidarumas“ pirmininkų, pareiškė, kad nemato Rusijos pozicijos pasikeitimo Minsko procese.
„Nematau jokių pasikeitimų Rusijos Federacijos pozicijoje ir pasiūlymų iš ORDLO (atskirtų Luhansko ir Donecko rajonų). Akivaizdu, kad pastarieji yra Rusijos įtakoje. Jų tikslas – diskredituoti Minsko platformą – išlieka jų naratyve“, – sakė I.Heraščenko.
Ukrainos vyriausybė su Rusijos remiamais separatistais Donecke ir Luhanske kovoja nuo 2014 metų.
Šis konfliktas prasidėjo Maskvai anksčiau tais pačiais metais aneksavus Krymo pusiasalį po Kijeve įvykusios proeuropietiškos Maidano revoliucijos.
Nuo tada per konfliktą žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių ir beveik 1,5 mln. turėjo palikti savo namus. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant separatistams į pagalbą karių ir ginkluotės, bet Maskva tokius kaltinimus neigia.
