Prancūzijoje renkasi ES ministrai, atsakingi už prekybą ir pramonę. Tema – kaip būtų galima mažinti ES pramonės priklausomybę nuo trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją. Lietuvos ministrė A. Armonaitė atvyko dar ir su tikslu jiems papasakoti apie Kinijos veiksmus prieš Lietuvą.
„Mano tikslas buvo parodyti, kad yra Lietuvoje situacija, kuri yra praktinis pavyzdys, vykstantis šiandien, kaip mums svarbu sutvirtinti tą Europos nepriklausomybę. Tai reiškia ne tik atskleisti, kas vyksta, kokios yra pritaikomos nedeklaruotos sankcijos – tą, žinoma, padariau“, – LNK sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
„Ji šitą klausimą turėjo iškelti labai seniai – prieš tai, kada jie galvojo priimti sprendimą dėl Taivano atstovybės Lietuvoje įkūrimo. Turėjo tada žinoti, kokia bus ES pozicija, turėjo aiškiai įvertinti neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes Lietuvai“, – komentavo buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Buvusio premjero vertinimu, Lietuva ES kuria papildomas problemas.
„Aš, kaip buvęs premjeras žinau, kad dažnai tokie ministrai yra vadinami išsišokėliais ir drumsiantys tam tikrą politinį vandenį, bendraujant su trečiomis šalimis“, – sakė A. Butkevičius.
„Yra didelis susidomėjimas situacija ir didelis palaikymas iš visų, su kuo teko bendrauti. Netrukus, ko gero, į Lietuvą pakviečiau ir atvyks eurokomisaras Thierry Bretonas (vidaus rinkos eurokomisaras – aut.p.). Mes turėsime progą jį gal ir plačiau supažindinti su situacija“, – LNK sakė A. Armonaitė.
Dėmesys atkreiptas ir užsienio žiniasklaidoje, nes, kaip rašo CNN analitikai, „maža Rytų šalis susipyko su supervalstybe, kurios ekonomika greitai gali pralenkti Amerikos.“
Pernai Lietuva užsienio žiniasklaidoje paminėta penktadaliu daugiau kartų nei užpernai. Daugiausia – Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Amerikos leidiniuose. Dažniausiai – dėl problemų su Kinija ir Baltarusija bei Taivano atstovybės Vilniuje. Ją CNN, „Politico“, „Deutsche Welle“ vadina „faktine Taivano ambasada.“
Pastaruoju metu užsienio antraštės skelbia, kad atstovybės pavadinimą ketinama keisti, o paskui jas – Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos paneigimai. Taip pat – prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad tai buvo klaida bei naujiena, kad ES kreipėsi į Pasaulio Prekybos Organizaciją.
„Politico“ tai pavadino stumtelėjimu, o ne antausiu, nes esą Pekinas žino, kad iš Briuselio sunkių atsakomųjų veiksmų nebus. Taip pat – užsienio analitikų svarstymai, ar ES parems Lietuvą veiksmais, o ne pareiškimais.
„Spėju, kad realių pokyčių politikoje ir konkrečiai verslo ryšių srityje nebus“, – „DW news“ sakė analitikė.
Užsienio žiniasklaidoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pyktis su Kinija pradėjo dar prieš Taivano atstovybę. Pirmą kartą, CNN žodžiais, Lietuva dūrė Pekinui į akį pavasarį, kai pasitraukė iš formato „17+1“. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis „Politico“ tada sakė, kad toks formatas neatitinka solidarumo dvasios ir paragino tą padaryti kitas šalis, bet kol kas Lietuvos keliu nepasuko niekas.
Tas pats „Politico“ G. Landsbergį praminė „Drakono žudiku“.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
