Andriukaitis – apie galimybių pasą: manau, kad turėjo daugiau minusų
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) atstovas Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis trečiadienį „Žinių radijui“ sakė, kad kol kas visos šalių priemonės yra dedamos viruso plitimo stabdymui.
„Dėl pandemijos pabaigos – dabar kol kas labai aišku, kad yra ta vadinama labai kritinių ir skubių veiksmų fazė, kada būtinybė daryti kaip įmanoma daugiau veiksmų sumažinti, stabdyti omikron bangą, nes ji plinta labai greitai. Plius, yra pastebėjimų, kad galimos naujos mutacijos“, – laidoje „Dienos klausimas“ sakė V. P. Andriukaitis.
Jis akcentavo, kad šiandien esame kitokioje situacijoje nei prieš dvejus metus – didelis persirgimų skaičius, nemažai žmonių įgijo dėl to natūralų imunitetą, fiksuojamas nemažas vakcinavimo skaičius.
„Yra visiškai akivaizdu, kad visuomenės susidūrimas su šiais virusais jau formuoja nemažą barjerą ir tai gali būti ženklu, kad netgi atmainos, kurios gali pasitaikyti, gali sutikti jau milžinišką įgytą vakcinacijos ar persirgimo būdu skydą, bet yra ir patikrintos, veiklios, efektyvios priemonės, kurios turi būti taikomos – testavimai, genoskaita, molekuliniai tyrimai. Yra būtinybė taikyti srautų valdymą, kaukių, dezinfektantų (naudojimą), uždarų patalpų vadyba yra be galo svarbi“, – vardijo PSO atstovas.
Jo nuomone, naudojant šias priemones, galima tikėtis artėti prie bangos nusileidimo.
„Gali būti, kad mes pereisime į endeminę fazę ar kitokias fazes“, – komentavo V. P. Andriukaitis.
Politikas teigė, kad, pasak jo, galimybių pasas buvo politinė priemonė, o ne epidemiologinė.
„Yra šalių, kurios netaikė, bet sutikime, kad infekcijos pradžiai reikėjo įvesti taip vadinamą židinio užkrato plitimo, atsekamumo, izoliavimo ir karantinavimo priemonių sistemą su QR ar greitojo reagavimo kodais ir panaudojant dabartines technologijas, kurios tikrai galėjo padėti efektyviai valdyti ir srautus, ir židinius, ir kontrolę. Manau, kad Lietuvoje buvo galima padaryti panašiai“, – sakė laidos dalyvis.
„Aš manau, kad buvo daugiau minusų“, – kalbėdamas apie galimybių pasą teigė V. P. Andriukaitis.
Ši priemonė, PSO atstovo nuomone, turėjo būti atšaukta jau anksčiau.
„Aš suprantu politinę situaciją, jos nekomentuosiu, bet, mano nuomone, galima kitomis priemonėmis visko siekti, ne tokiu būdu. Jis buvo be galo prieštaringas“, – pridūrė V. P. Andriukaitis.
Sejonienė: buvo padaryta komunikacijos klaidų
Seimo narė, konservatorių frakcijos atstovė Jurgita Sejonienė pakomentavo Statistikos departamento paskelbtą žinią, kad skiepijimas pirmąja vakcinos doze beveik sustojo – paskutinę parą (antradienį) buvo paskiepyta kiek per 300 žmonių.
„Žinoma, kad vakcinacija, jei ji stoja, nėra gerai, nes vis dėlto tai yra pati efektyviausia iš turimų infekcijos valdymo priemonių, pati saugiausia“, – komentavo J. Sejonienė.
Jos teigimu, vakcinų nepageidaujamos reakcijos yra geriau žinomos, prognozuojamos, palyginus su pačia liga.
„Antra vertus, aš iš dalies suprantu žmones, dėl to, kad jie seka informaciją, žino, girdi, kad omikron sukelta liga taip pat ir nevakcinuotiems, o ypač vakcinuotiems, dažnai yra lengvesnė ir nereikalauja hospitalizacijos, intensyvios terapijos gydymo“, – svarstė parlamentarė.
Ji pritarė išsakytai minčiai, kad galimybių pasas efektą davė anksčiau, tačiau dabar ši priemonė nebeduoda didelio efekto.
„Panašu, kad šiuo metu ta pertrauka bus daroma, yra tam prielaidų. Mokslininkai tą patį sako, kad šiuo metu, panašu, yra pakankamai saugu, kad didžioji dalis žmonių tiesiog persirgtų“, – pastebėjo J. Sejonienė.
„Todėl, matyt, siekiant ir truputį tas visuomenės nuotaikas stabilizuoti ir vertinant kaip šiuo metu perteklinę priemonę, (…) taip yra, man atrodo, priimamas tas sprendimas“, – kalbėjo ji.
Visgi Seimo narė negalėjo tiksliai pasakyti, ar šios priemonės nereikės ateityje.
„Tik tada, matyt, reikėtų svarstyti dėl pačios formos – ar tai turėtų būti Vyriausybės nutarimas, ar įstatymu reguliuojama“, – akcentavo J. Sejonienė.
Visgi ji antrino V. P. Andriukaičiui ir pabrėžė, kad toliau būtinai reikia laikytis nefarmacinių kontrolės priemonių.
„Aš manau, kad pagrindinis galimybių pasas pliusas, ir tai įrodyta ne vieną kartą, buvo būtent vakcinacijos paskatinimas“, – sakė laidos dalyvė.
Kartu ji pripažino, jog klaidų, komunikuojant apie valdžios sprendimus, pasitaikė.
„Aš manau, kad tikrai buvo komunikacijos klaidų padaryta. Žmonės, kaip sako, per anksti paragino turinčius galimybių pasą pasileisti plaukus ir ignoruoti nefarmacines infekcijų kontrolės priemones“, – kalbėjo J. Sejonienė, taip pat pastebėjusi, kad priekaištų ir gyventojų protestų sulaukia įvairios valdžios, įvesdamos skirtingus ribojimus.
Žvirblienė: pikas turėtų būti mėnesio viduryje
Vilniaus universiteto (VU) profesorė Aurelija Žvirblienė sakė pritarianti galimybių paso atsisakymui.
„Manau, kad laiku ir tikrai nėra pavėluota. Yra nuogąstavimų, kad truputėlį per anksti, todėl, kad omikron į Lietuvą atėjo šiek tiek vėliau nei į Vakarų Europos šalis. Matome, kad tokios šalys kaip Danija taip pat atlaisvina ribojimus, bet pas juos ta banga beveik pasiekusi piką arba, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje viršūnę pasiekusi omikron plitimo banga“, – pasakojo A. Žvirblienė.
Ekspertės vertinimu, omikron bangos pikas Lietuvoje turėtų būti vasario pradžioje arba viduryje.
„Gali būti dvi-trys, maksimaliai keturios savaitės, nes kiekvienoje šalyje vis tiek skirtingai viskas vyksta“, – sakė pašnekovė.
A. Žvirblienė pritarė, kad galimybių pasas neteko prasmės, nes užsikrėsti infekcija gali daugelis.
„Dabar pirminis vakcinavimas labai staigiame infekcijos kilimo įkarštyje nebelabai pagelbėtų, todėl, kad mes žinome, jog reikia tam tikro laiko imunitetui susiformuoti“, – taip pat komentavo profesorė.
Visgi ji pastebėjo, kad žmonės gana aktyviai skiepijasi sustiprinančiąją doze, kuri padeda išvengti sunkios ligos.
„Medikai tikrai pastebi tai pagal skaičius, kiek gydosi ligoninėse, kiek patenka į reanimacijas ir koks yra mirčių skaičius. Vakcina apsaugo nuo sunkios ligos, bet ji, deja, nebe taip gerai apsaugo nuo užsikrėtimo kaip apsaugodavo nuo ankstesnių atmainų“, – paaiškino A. Žvirblienė.
Dėl to, pasak jos, į vakciną reikia žiūrėti kaip į priemonę, padedančią išsaugoti gyvybę. Visgi kol kas apie ketvirtą dozę šiuo metu A. Žvirblienė teigė mananti neigiamai, tačiau akcentavo, kad vėliau modifikuotos ir prie atmainų pritaikytos vakcinos revakcinacijos gali prireikti.
„Turbūt apie tą ketvirtą dozę – mums reikėtų jos taip nenurašyti, nes jos gali prireikti rudenį ir iki rudens, tikėtina, kad tų adaptuotų vakcinų jau bus sukurta, jos bus patikrintos ir užregistruotos“, – sakė mokslininkė.
Jos teigimu, su dažna revakcinacija yra daug niuansų.
„Negalioja čia ta taisyklė, kad kuo daugiau, tuo geriau“, – pabrėžė A. Žvirblienė.
Ekspertė paaiškino, kad imunitetas, įgytas po persirgimo, yra platesnis, tačiau rizikuoti tik dėl to susirgti nereikėtų.
„Jokiu būdu tai nėra agitacija, kad reikia persirgti, bet dabar natūraliai tai atsitiks. Norėčiau priminti, kad persirgimas po vakcinacijos yra žymiai saugesnis būdas nei dabar tiesiog rizikuoti persirgti ir sakyti, kad tai yra labai saugu“, – akcentavo laidos dalyvė.
A. Žvirblienė pastebėjo, kad virusas toliau keičiasi, mutuoja.
„Klausimas tik – ar turėsime mažai pavojingas mutacijas, ar visgi pavojingas“, – pridūrė ji.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį žiūrėkite čia:
