Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė patvirtino, kad Vyriausybė spręs dėl galimybių paso stabdymo. Pasak jos, tokio sprendimo imamasi todėl, kad koronaviruso omikrono atmaina keičia visą pandemijos valdymo strategiją.
„Žinoma, jis tą pačią sekundę (kai Vyriausybė priima sprendimą – „Delfi“) tikrai neišsijungia. Svarstoma, kad galbūt nuo šeštadienio, galbūt – nuo pirmadienio, čia priklausys nuo techninių galimybių, kada jau bus galima sustabdyti jo galiojimą“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Vyriausybės atstovės ir ekspertų vertinimu, galimybių pasas Lietuvoje pasiteisino.
„Ekspertų taryboje ekspertai pristatė gana netikėtus rezultatus, ar tikrai pasiteisino šitas galimybių paso naudojimas praėjusiame periode. Reikėtų pasakyti, kad šis galimybių pasas buvo priemonė, pirmiausia, veikti verslams, saugiai teikti gyventojams tam tikras paslaugas“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi tema“ sakė Ž. Gudlevičienė.
Pasak Vyriausybės vadovės patarėjos, labiausiai ši priemonė, teikiant paslaugas, pasitvirtino šį rudenį. Ji buvo įvesta nuo rugsėjo 13 dienos.
„Galėjome neskelbti karantino. Tai yra galėjome atskirti srautus ir, plintant pavojingai delta atmainai, kuri pasižymėjo ir didesniu užkrečiamumu, ir jos galimas poveikis sveikatos sistemai galėjo būti sunkesnis, tačiau tikrai pavyko susitvarkyti su sveikatos sistema ir nesulaukti didelio užkrovimo gydymo įstaigose“, – teigė Ž. Gudlevičienė.
Didesnė dalis gyventojų sako, kad galimybių pasas pasiteisino
Vyriausybės atstovę nustebino ekspertų paskelbti apklausų duomenys, kurie parodė, kad daugiau negu pusė apklaustųjų (53 proc.) pritaria, kad galimybių pasas pasiteisino. Ir tik apie 10 proc. jų pasakė, kad tai yra neveiksminga priemonė.
„Galimybių pasas veikė ir kaip papildoma skatinimo priemonė gyventojų vakcinacijai. Duomenys aiškiai parodė, kad, pradėjus masinę gyventojų vakcinaciją gegužės, birželio ir liepos mėnesiais gyventojai labai aktyviai skiepijosi. Liepos gale skiepijimosi tempai visiškai nukrito, tačiau, pradėjus komunikaciją, kad iš tiesų bus įvestas galimybių pasas, kad be jo negalėsime gauti tam tikrų kontaktinių veiklų arba lankytis renginiuose, maitinimo įstaigose, prekybos centruose, šoktelėjo gyventojų vakcinacija“, – teigė Ž. Gudlevičienė.
Savo teiginiams pagrįsti laidos pašnekovė pavardijo duomenų.
„Jeigu žiūrėsime periodą nuo aiškaus sveikatos apsaugos ministro pasakymo, rugpjūčio 13 dieną, kad nuo rugsėjo 13 dienos bus įvestas galimybių pasas, tai per tą periodą iki šių metų sausio 1 dienos pasiskiepijo 377 tūkst. gyventojų. Jeigu imsime periodą nuo liepos 21 dienos, tai pirmąja vakcinos doze pasiskiepijo net 600 tūkst. gyventojų“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Pasak premjerės patarėjos, iš atsakymų matosi, kad galimybių pasas labiausiai paskatino pasiskiepyti jauno amžiaus (18-35 metų) žmones. Apie 15 proc. šios amžiaus grupės asmenų paskatino pasiskiepti galimybių pasas.
„Galimybių pasas buvo viena iš priemonių, skatinantis vakcinaciją, bet tikrai buvo ir kitų, kurios, kaip matome iš duomenų, irgi paskatino, ir jos tebesitęsia, kaip paskatinti vyresniųjų asmenų vakcinaciją. Tik priminsiu, kad iki balandžio 1 dienos dar galioja ir 100 eurų išmoka 75+ metų amžiaus asmenims, kurie skiepijasi trečiąja doze“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Kas toliau?
Stabdant galimybių paso naudojimą, pasak premjerės patarėjos, Vyriausybė kartu svarstys, kokias kitas infekcijų kontrolės priemones galima tęsti.
„Kalbama apie atstumus, dezinfekcijos priemones, asmens apsaugos priemones (kaukes, ir šiuo metu labiau atkreipiamas dėmesys į respiratorius kaip saugesnę apsaugos priemonę), ir kalbėsime apie tam tikrus ploto reguliavimus, kad ir tas pats apsipirkimas prekybos centruose būtų išlaikomas saugus“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Šiuo metu vienu metu apsipirkinėjančių lankytojų kiekio ribojimai taikomi prekybos vietoms, dirbančioms be galimybių paso.
„Dar vyksta intensyvios diskusijos su prekybininkais ir kitomis grupėmis. Ploto ribojimas turėtų išlikti“, – teigė Ž. Gudlevičienė.
Vyriausybė nesvarstys sugriežtinimų dėl kaukių arba respiratorių dėvėjimo taisyklių.
„Apie sugriežtinimus niekas nekalba, tačiau tam tikruose renginiuose, koncertuose, kaip ir dabar yra dėvimi respiratoriai, kol kas bus paliekamas respiratorių naudojimas. Todėl, kad omikrono bangos lūžio dar nematome, tad, siekiant kuo didesnės saugos dalyviams renginiuose, dar bus paliekamas respiratorių naudojimas“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Sako, kad galimybių pasas neveikė tų, kuriuos labiausiai reikėjo saugoti
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras iš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos Aurelijus Veryga atkreipė dėmesį, kad galimybių pasas buvo politinis sprendimas.
„Jo tikslas buvo padėti valdyti pandemiją. Bet iš to, ką išgirdau iš gerbiamos Živilės, tai jie šitą priemonę net ir įvertino politiškai. Juk turbūt sutiksite, kad infekcijos valdymas yra vertinamas ne apklausomis. Mes jį vertiname pagal tai, kiek yra žmonių užsikrėtusių, kiek guli ligoninėse, o ne pagal tai, kaip žmonės vertina, ar pavyko“, – sakė A. Veryga.
Pasak politiko, kaip sekasi, matosi iš skaičių.
„Matome, kad galimybių pasas, ar jis yra, ar jo nėra, skaičiai šoka į viršų. Aišku, paaiškinimas visada yra geras, pradžioje buvo delta, dabar – omikronas, suprask, kad kiekvieną kartą vis blogesnė atmaina. Tai rodo, kad infekcijų kontrolės priemonės, kurios yra nespecifinės, jos neveikia“, – interpretavo A. Veryga.
Jo vertinimu, galimybių pasas pradžioje net klaidino žmones, „sukurdamas iliuziją, kad, turėdamas galimybių pasą, gali daryti, ką nori“.
„Tai reiškia, kad gali nebesisaugoti, nebedėvėti kaukės, dar kažkokių reikalavimų nesilaikyti. Ir, kaip teisingai buvo pasakyta, jis pastimuliavo skiepijimasi jauno amžiaus žmonių grupėje, kurioje rizika yra mažesnė. Ir šiandien, ką girdime iš gydymo įstaigų vadovų, kad vis dėl to miršta tie, kurie yra didžiausioje rizikoje. Tai yra vyresnio amžiaus, tie kurie turi daug lėtinių ligų, o ten jis deja, bet savo darbo nepadarė“, – konstatavo A. Veryga.
Jo nuomone, ši priemonė sukėlė daug pasipriešinimo.
„Dar iki vakcinoms atkeliaujant į Lietuvą buvo darytos apklausos, ir žinojome, kad 10 proc. populiacijos yra kategoriškai nusistatę prieš vakcinaciją, apie 20 proc. dvejojo. Tai dabar, kiek mes susikūrėme sąjungininkų ar priešų, man išlieka klausimas. Ir, ar mes neturėsime dabar bėdos su kitomis vakcinomis, tiek susipykę su tėvais, su visuomene? Pamatysime ateityje, ir tada jau ne apklausos, o vaikų vakcinacija parodys, kaip pasisekė“, – sakė A. Veryga.
Politiko nuomone, ne galimybių pasas padėjo mums išgyventi delta bangą, o tai, kad Lietuva turėjo užsisakiusi vakcinas, jų atsivežė pakankamai.
„Ir tai, kad žmonės pasiskiepijo. Tai, kad savivaldybės organizavo šitą procesą sklandžiai. Vėliau prasidėjo nesutarimai, ir Vyriausybė vietoj to, kad atsakytų į baimes, pasirinko prievartos politiką“, – teigė A. Veryga.
Kol kas baimės dėl vaikų vakcinacijos nesipildo
Parlamentarė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime Jurgita Sejonienė atkreipė dėmesį, kad ne vienoje Europos Sąjungos šalyje galioja panašaus formato infekcijų kontrolės priemonės.
„O, kad kritikuoja politikai, tai yra natūralu. Kaip ir pats gerbiamas Aurelijus minėjo, priemonė yra labiau politinio, strateginio pobūdžio negu tiesiogiai veikianti pačią infekciją. Ir pačią priemonę vertinu kaip pozityvią, kuri davė efektą, paskatino darbingo amžiaus žmonių vakcinaciją. Beje senjorams irgi yra pritaikytų ir galiojančių priemonių“, – sakė J. Sejonienė.
Parlamentarė nemano, kad ši priemonė labiau supriešino visuomenę.
„Kol kas nėra požymių, kad mažėtų vaikų vakcinacijos pagal skiepų kalendorių apimtys. (…) Aš manau, kad tiek skatinančių, tiek palaikančių vakcinaciją priemonių reikia ir toliau, ir informacinių kampanijų. Reikia žalos atlyginimo mechanizmo.
Bet nedemonizuočiau kažkokios atskiros priemonės, ir net nesakyčiau, kad kažkokia tragedija Lietuvoje su vakcinacija nutiko. Lietuva, ypač Baltijos šalių kontekste, atrodo labai neblogai. Omikrono banga nuteikia optimistiškai dėl to, kad turime didžiąją dalį visuomenės jau vienu ar kitu būdu imunizuotą. Nepaisant to, kad susirgimų skaičiai labai aukšti, hospitalizacijos tiek nedidėja“, – teigė J. Sejonienė.
Nerimas – dėl vaikų
Kalbėdama apie galimas priemones sustabdžius galimybių pasą, parlamentarė siūlytų atkreipti dėmesį į situaciją ugdymo įstaigose.
„Didelė dalis užsikrėtimų įvyksta būtent mokyklose. Tas priemonių kompleksas turėtų būti nukreiptas būtent į jas, ką jau daro atskiros savivaldybės, tai yra išeina į nuotolinį ugdymą. Girdėjau ir mokslininkų pasiūlymus prailginti žiemos atostogas“, – sakė J. Sejonienė.
Parlamentarė teigė ir iš pediatrų girdėjusi, kad bent jau Vilniaus Santaros klinikose yra labai daug vaikų ir priėmimo skyriuose, „tokių, kuriuos reikėtų hospitalizuoti, bet jau vietų Vaikų ligų klinikoje nelabai yra kovidiniams pacientams“.
„Tad reikia labai atsakingai atrinkti, ir dalis tų vaikų, kuriuos dar galima paleisti, paleidžiami gydytis ambulatoriškai. Šiuo metu yra didesnė problema su vaikais“, – pasakojo J. Sejonienė.
Jos kolega iš opozicinės valstiečių žaliųjų frakcijos su tokiu siūlymu nesutinka.
„Palikime vaikus ramybėje. Lietuva savo vaikus jau labai nusiskriaudė. Pripažįstu, ir ne kartą esu sakęs, kad tai buvo ir mūsų, ir yra dabartinės Vyriausybės klaida. Lietuva ir taip yra tarp šalių, kuri ilgiausiai vaikus išlaikė nuotoliniame mokyme, ir pridarė jiems labai daug žalos. Baikime su šitais vaikų žaidimais“, – sakė A. Veryga.
Politikas piktinasi, kad buvo daugiau negu metai laiko pasiruošti tam , kad ir vaikai serga.
„Galėjome prisitaikyti, pasigalvoti strategijas, (…) bet dabar vaikų ugdymo stabdyti tikrai nebegalime“, – teigė A. Veryga.
Atėjo laikas imunizuotis ir tiems, kurie nesiskiepija
Jis pritaria tiems, kurie sako, kad dabar jau atėjo laikas visuomenėje imunizuotis tiems, kurie dėl įvairiausių priežasčių nusprendė nesiskiepyti.
„Ką jau dabar padarysi, šaukštai po pietų. Tie – „nelik paskutinis“, jau skamba kaip sarkazmas. Matant skaičius, mes jau visi turėjome kontaktą su žmonėmis, kurie yra užsikrėtę. Statistiškai jau esame prisilietę prie viruso, dabar – tik klausimas kiekvienam asmeniškai, ar sirgsime, ar ne. Ir tie uždarinėjimai, ar išeidinėjimai kažkokioms atostogoms situacijos dabar jau tikrai nebeišspręs, pridarys naujų bėdų“, – sakė A. Veryga.
Ateičiai jis ragino žmones prisiminti, kad kovidas yra ne vienintelė infekcija.
„Aš labai tikiuosi, kad kai kuriuos dalykus mes liksime išmokę gripui, visoms kitoms infekcijoms. Kad, jeigu jauti simptomus, nevaikščioti, pabūti namie. Atsimenate, būdavo ir su gripo infekcija, – žmonės prisigeria vaistų, kurie numuša temperatūrą, pašalina simptomus, vaikščioja, užkrečia bendradarbius. Tai aš tikiuosi, kad mes dabar gal jau išmokome šitą pamoką, ir panašiai turėtume dabar elgtis ir su kovidine infekcija“, – teigė A. Veryga.
