Lietuvos apeliacinis teismas antradienį baigė atnaujintą įrodymų tyrimą D. Bugavičiaus nužudymo byloje – skundus dėl praėjusių metų birželį Kauno apygardos teismo paskelbto nuosprendžio pateikė ne tik valstybinį kaltinimą palaikanti Generalinė prokuratūra, bet ir nuteistieji bei jų gynėjai.

Dėl tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis kaltais pripažinti Estijos piliečiai Hansas Erikas Ehvertas ir Arle Grabbis nuteisti kalėti po 16 metų, o kaunietis Ričardas Baika – 13 metų. Prokurorai mano, kad jiems turėtų būti skirtos griežtesnės bausmės: apeliacinės instancijos teismo prašoma A. Grabbį įkalinti 20 metų, H. E. Ehvertą nuteisti 19 metų, o R. Baiką – 17 metų.

Tuo metu nuteistieji ir jiems atstovaujantys advokatai mano, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis įvertinęs teismas esą turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų prašo šią, jų nuomone, klaidą ištaisyti. Visi trys dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteisti vyrai yra suimti, šiuo metu jie laikomi Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Arle Grabbi
Aiškinantis 27 metų D. Bugavičiaus nužudymo aplinkybes Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai atliko daugybę procesinių veiksmų, jiems talkino ir kolegos iš Estijos, perdavę informaciją ne tik tuo metu nusikaltimais įtariamus savo šalies piliečius, bet ir konfidencialią informaciją apie jų tarpusavio ryšius, bendravimą telekomunikacijų ryšio tinklais.

Atliekant papildomą įrodymų tyrimą Lietuvos apeliacinis teismas advokatų prašymu papildomai apklausė dabar jau į pensiją pasitraukusį LKPB pareigūną Denisą S., kuris buvo įtrauktas į didelio rezonanso sulaukusio nusikaltimo tyrimo grupę. Nuteistus estus ir jų gynėjus labiausiai domino pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai analizuojant kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją. Be to, jie pareiškė, kad būtent Denisas S. ir jo kolega ikiteisminio tyrimo metu juos daugybę kartų aplankė tuomečiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir esą neteisėtai atliko procesinius veiksmus nedalyvaujant advokatams.

„Tyrimo rėmuose niekas neatlikinėjo tokių veiksmų, todėl negalėčiau atsakyti į šį klausimą“, – ne kartą pakartojo buvęs LKPB pareigūnas.

Jo teigimu, aiškinantis D. Bugavičiaus nužudymo aplinkybes buvo sudaryta tyrimo grupė, jos nariams buvo pavestos konkrečios užduotys.

Nuotoliniu būdu teismas taip pat apklausė ir Estijoje veikiantį viduramžių kovas rekonstruojančio sporto klubo, kuriam priklausė nuteistieji H. E. Ehvertas ir A. Grabbis, vadovą Nikolajų Terasą. Jis tikino, kad H. E. Ehvertas buvęs disciplinuotas ir draugiškas klubo narys, jeigu duodavo žodį, visuomet jo laikydavosi.

Hansas Erikas Ehvertas
„Žinau, kad A. Grabbis anksčiau buvo du kartus teistas, žinau, kad kažkokių problemų turėjo, bet mes labai nesiknaisiojame po asmeninį gyvenimą“, – klubo vadovas pažymėjo, jog viduramžių klubo nariai nėra susiję su kriminaliniu pasauliu.

Kituose teismo posėdžiuose, kurie numatyti kovo mėnesį, teismas ketina klausytis proceso dalyvių baigiamųjų kalbų.

Po beveik 3 metus trukusio nagrinėjimo Kauno apygardos teismas yra nusprendė, kad D. Bugavičius nužudytas itin žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu. Visgi, prokurorams teisme pavyko įrodyti ne viską.

„Dalis kaltinimo liko neįrodyta, – yra sakęs bylos nagrinėjimui pirmininkavęs teisėjas Darius Kantaravičius. – Nepasitvirtino, kad R. Baika organizavo nužudymą, kad ėmėsi veiksmų, palengvinančių kaltinamųjų estų išvykimą iš Lietuvos, kad įgijo automobilį ar atliko D. Bugavičiaus sekimą. Nepasitvirtino, kad kaltinamieji dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje, tyrimas dėl šio susivienijimo tebevyksta. Liko neįrodytas ir nužudymo motyvas, būtent D. Bugavičiaus ir dar vieno liudytojo galimai keliama grėsmė nusikalstamo susivienijimo verslui, neteisėtam disponavimui narkotinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais. Tai yra neįrodytomis liko savanaudiškos nužudymo paskatos, tam tikros nužudymo organizavimo aplinkybės, pavyzdžiui, kad kaltinamieji estai neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus, kad įgijo ir panaudojo „Renault“ markės automobilį.“

Su „Agurkiniais“ siejamas D. Bugavičius, pravarde Deima, buvo nužudytas dar 2015 m. lapkričio 6 d. vakarą, kai automobiliu „Mercedes Benz S320“ grįžo į kotedžą Šilainių mikrorajone. Jam sustojus prie įvažiavimo į kiemą vartų, į vairuotojo vietoje sėdintį D. Bugavičių buvo paleista eilė šūvių. Kulkos nepataikė į šalia vairuotojo sėdėjusią jo draugę, buvusią grupės „Naujosios pupytės“ atlikėją V. Jakutienę, tačiau viena kulka išdaužė kaimynės lango stiklą.

Po nužudymo nusikaltėliai greitai pasišalino – sėdo į Prancūzijoje vogtą automobilį. Su juo žudikai nuvažiavo vos tris kilometrus – už keliolikos minučių Vėtrungės g. automobilį paliko prie vieno namo kieme. Ir čia pat jį padegė – taip buvo sunaikinti bet kokie galimi įkalčiai. Nuo gaisro nukentėjo ir šalia stovėjęs automobilis.

Ričardas Baika
Tyrimą atlikę pareigūnai gavo duomenų, kad 2015 m. ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariai gavo duomenų, kad iš Pravieniškių pataisos namų, kur atliko bausmę paleistas D. Bugavičius savo neteisėta veikla kelia grėsmę ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kuriam vadovo Ispanijoje gyvenantis Sergejus Beglikas ir nuo teisėsaugos besislapstantis Renaldas Kanys, neteisėtam prekybos narkotikais verslui.

Įtariama, kad susivienijimo nariai dėl savanaudiškų paskatų organizavo D. Bugavičiaus nužudymą. Įtariama, kad už „Agurkiniams“ priklausiusio D. Bugavičiaus nužudymą buvo sumokėti dešimtys tūkstančių eurų, o į šį nusikaltimą buvo įtraukta daugybė su nusikalstamu pasauliu susijusių asmenų.

Į žmogžudystės organizavimą jie, įtariama, įtraukė R. Baiką, kuris, siekdamas gauti piniginį atlygį už D. Bugavičiaus nužudymą, teikė visokeriopą pagalbą nusikaltimo vykdytojams – Estijos piliečiams: sekė auką, nustatinėjo jo judėjimo maršrutus, surado nusikaltimo metu naudotas transporto priemones, su kitais bendrininkais parūpino šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

Įtariama, kad D. Bugavičius buvo sekamas net du mėnesius – nuo 2015 m. rugsėjo iki lapkričio 6 d., kai ir buvo sušaudytas. Tačiau prieš tai įtariamieji nusipirko šaunamuosius ginklus – 9 mm kalibro pistoletus ir šaudmenis, be to, dar rugpjūčio pabaigoje įsigijo Prancūzijoje vogtą automobilį, o Estijoje ir Ispanijoje – optinį taikiklį ir chemines medžiagas, skirtas pėdsakams naikinti.

Kaip yra pranešusi prokuratūra, tyrimo metu surinkta duomenų, kad mirtinus šūvius į D. Bugavičių paleido A. Grabbi. Iš nusikaltimo vietos jis pasišalino H. E. Ehverto vairuojamu automobiliu. R. Baika nusikaltimo vykdytojams pagelbėjo pasišalinti iš įvykio vietos, o vėliau – ir iš Lietuvos.

Prie sėkmingo tyrimo prisidėjo ir nukentėjusiąja pripažinta V. Jakutienė, kurios akivaizdoje buvo nušautas D. Bugavičius – moteris vieną suimtą vyrą esą atpažino per policijoje surengtą atpažinimo procedūrą. Tačiau nužudymu kaltinami vyrai kategoriškai kratosi jam metamų įtarimų ir sako, kad su žmogžudyste yra niekaip nesusiję.

Estai buvo sulaikyti 2018 m. pradžioje, netrukus jie buvo perduoti baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą. Mirtinus šūvius į D. Bugavičių, įtariama, paleidęs A. Grabbis yra anksčiau teistas ir dėl to buvo įkalintas Suomijoje, jis yra pasikeitęs pavardę.

Deimanto Bugavičiaus antkapis
Estas teigia, kad praėjus pustrečių metų po D. Bugavičiaus nužudymo jį policijoje atpažino V. Jakutienė, nors iš karto po įvykio V. Jakutienė policijos pareigūnams apklausos metu nurodė, kad į jos draugą šaudžiusio asmens veido bruožų neįsidėmėjo, nes šis veidą slėpė uždengdamas rudos spalvos šaliku. Be to, moteris teigė, kad žudikas vilkėjo juodos spalvos striukę su gobtuvu, kurį buvo užsimaukšlinęs ant galvos.

„Tačiau vėliaiu apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad žudiką galbūt ir atpažintų pagal veido dalis, kurias matė“, – yra sakęs A. Grabbis.

Vyras teigė, kad policijoje V. Jakutienei buvo parodytos nuotraukos, o vėliau – ir surengtas atpažinimas gyvai. Šio procesinio veiksmo metu nukentėjusioji pirštu bedė į A. Grabbis. Tiesa, jos liudijimas nėra kategoriškas – moteris sako, kad jis yra panašiausias į tą žmogų, kuris paleido mirtinus šūvius į jos draugą.

Teismas nužudytojo D. Bugavičiaus mylimajai V. Jakutienei yra priteisęs 70 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos ir D. Bugavičiaus mažametei dukrai nuteistieji kas mėnesį turės mokėti po 175 eurus nuo šios gimimo, iki ji sulauks pilnametystės. Taip pat vaikui priteistas 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.

„Mama neteko sūnaus, V. Jakutienė mylimojo, o vaikas – tėvo, neabejotinai nužudymas sukėlė dvasinius išgyvenimus, neigiamai paveikė jų gyvenimą“, – yra sakęs nuosprendį paskelbęs teisėjas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)