„Neįmanoma nesutikti su tuo, kad prezidentūra nuo 2019 m. pateikė eilę iniciatyvų, kurios mažina gyventojų skurdą ir pajamų nelygybę. Tai apima ir spartesnį pensijų didinimą, ir NPD didinimą, ir pandemijos išmokas šeimoms su vaikais, ir vaistų išlaidų kompensacijas, ir nedarbo draudimą žmonėms su negalia ir kitas priemones. Tą pavyko padaryti Prezidentui rezultatyviai dirbant kartu su Seimu ir Vyriausybe“, – antradienį savo feisbuke rašo prezidento patarėja.
Jos teigimu, visos priemonės buvo reikalingos, nes Lietuvoje skurdo ir pajamų nelygybės lygiai yra „nepadoriai prasti Europos Sąjungos kontekste“, o Lietuva papuola tarp penkių blogiausius rezultatus rodančių ES šalių.
„Aukštas skurdo rizikos ir atskirties lygis pensininkų, mažai uždirbančiųjų grupėse, vienišų tėvų, daugiavaikių šeimų ir kitose grupėse. Tokia situacija augant ekonomikai yra tam tikra prasme socialinio teisingumo anomalija. Pandemija įvairiais nelygybes dar labiau paaštrino. Tai neatitinka žmonių gerovės siekiančios valstybės tikslų ir dėl to situacija buvo taisoma. Todėl reikalingos ne pusinės, ne dėl pliusiuko, bet visos jėgos mūsų žmonių atskirčiai ir nelygybei mažinti. Lygiai dėl šių priežasčių ir 2022 m. biudžete buvo numatytos skurdo ir nelygybės mažinimo priemonės, kurias Prezidentas nuo pat 2019 m. aktyviai skatina, inicijuoja ir palaiko“, – teigia I. Segalovičienė.
Ji pakomentavo ir infliaciją, akcentuodama, kad sausį metinė infliacija lipa per 12 proc. kartelę.
„Kylant abejonių apie socialinės-ekonominės politikos priežastis ir pasekmes, galima pateikti 3 situacijos vertinimus, iš kurių vienas neteisingas. Spėkite kuris?
a) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12-15 proc.) reikšmingiau mažintų skurdą ir nelygybę, jeigu nebūtų išskirtinio kainų augimo.
b) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12-15 proc.) atsvertų kainų išaugimą, bet tuomet nesigauna nuoširdžiai kalbėti apie reikšmingesnį skurdo ir nelygybės mažinimą, siekiant pakilti iš ES šalių rikiuotės apačios ir artėti prie ES vakarų šalių pragyvenimo lygio.
c) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12-15 proc.) yra tokie super-duper reikšmingai dideli, kad permuša ir išskirtinio dydžio infliacijos lygį, ir priartins šalies senolių ir mažiau uždirbančiųjų gyventojų pragyvenimo lygį prie ES standarto, ir visaip kitaip padarys gyventojus turtingais. Infliacija sausį – lipa per 12 proc. kartelę.
Prezidentūrai aišku viskas. Ir aiškūs darbai, kuriuos reikia atlikti gyventojų padėčiai pagerinti“, – akcentavo prezidento patarėja.
Dėl to pokyčių, pasak jos, reikia srityse:
„Pirma, papilomai didinant gyventojų pajamas, nenugnybiant nieko nuo skurdo ir nelygybės mažinimo tikslų. Taigi tų pačių, kurie jau numatyti biudžete ir yra skirti tam, kam skirti. Kai jau kalbame apie infliaciją ir jos mažinimą, būtini atskiri taiklūs sprendimai skirti šiam konkrečiam tikslui. Būtent infliacijos – ne skurdo ir nelygybės – mažinimui.
– Antra, nedidinant viešųjų paslaugų kainų, tokių kaip darželiai, neformalus ugdymas, viešasis transportas ir pan. (kas yra viešojo sektoriaus diskrecijoje) bei padedant įveikti šoką NVO sektoriui.
– Trečia, didinant produktų ir paslaugų pasiūlą, pirmiausiai skatinant aktyviau ir palankiomis sąlygomis atsinaujinančią energetiką. Svarbu suvokti, kad krizė šiandien yra dėl per mažos tam tikrų produktų ir paslaugų pasiūlos.
– Ketvirta, reikia padėti verslui dorotis su kainų šoku – verslas labai įvairus, yra verslų kuriems reikalinga pagalba įveikiant konkurencingumo iššūkius
Bet apie tai vėliau. Dėl to reikės dar tartis su norinčiais, kad visi šalies gyventojai tolygiai priartėtų prie europietiško gyvenimo standartų“, – pridūrė I. Segalovičienė.
Šimonytė sukritikavo Prezidentūrą
Premjerė Ingrida Šimonytė ir vėl įgėlė Prezidentūrai. Antradienį ji feisbuke pareiškė, esą iš Prezidentūros pareiškimų galima suprasti, kad pajamų augimas švelnina infliaciją tik tada, kai pajamas didina Prezidentūra.
„Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Also (taip pat - aut.) Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas – didinti gyventojų pajamas. Kaip suprantu, pajamų augimas švelnina infliaciją tik tada, kai pajamas didina Prezidentūra“, – antradienį feisbuke rašo ministrė pirmininkė.
Taip ji reagavo į prezidento patarėjos I. Segalovičienės pareiškimą. Patarėja antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad pajamų augimo nereikėtų pateikti kaip infliacijos amortizavimo būdų.
Anot jos, nuo šių metų biudžete numatytos išlaidos didinti gyventojų pajamas yra priemonės mažinti skurdą ir nelygybę, dėl to negali būti pateiktos kaip būdas kylančioms kainoms amortizuoti, kadangi tuomet net ir padidėjus pajamoms veiksmingai nesprendžiama skurdo problema.
„Šių metų biudžete – minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio, pensijų augimas – šie pokyčiai (...) pirmiausia skirti skurdo ir nelygybės mažinimui, kas yra būtent įsisenėjusi Lietuvos problema. Šių pokyčių nereiktų pateikti kaip infliacijos amortizavimo būdų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėja.
„Nes jei padidėjimas yra skirtas infliacijai valdyti, vadinasi, mes nevykdome socialinės atskirties ir nelygybės mažinimo politikos“, – pridūrė ji.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis teigė, kad premjerė feisbuke sureagavo ne į I.Segalovičienės pareiškimą, „kad pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė“, o į ELTA antraštę.
Jo teigimu, I.Segalovičienė tokių žodžių nesakė, ELTA antraštę vėliau patikslino.
