Jau kelias savaites vykdomas Rusijos pajėgų permetimas į Baltarusiją – oficialiai dalyvauti vasario 10-20 dienomis vyksiančiose pratybose „Sąjunginis ryžtas“, suprantama, negalėjo neatkreipti NATO šalių, pirmiausiai kaimynių – Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos dėmesio.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį kaip tik pabrėžė, kad pastaruoju metu fiksuojamas reikšmingas Rusijos karinių pajėgų didėjimas ne tik prie Ukrainos sienų, bet ir Baltarusijos teritorijoje. Tačiau skaičių Lietuvos pareigūnai nei oficialiai, nei neoficialiai neįvardija, nors ir pabrėžia, kad tai gali pakeisti jėgų pusiausvyrą regione.
„Kiek iš viso pajėgų (Baltarusijoje – ELTA), aš nepasakysiu, bet mes matome ženklų didėjimą. Mes skaičiuojame šiek tiek kitaip, ne vienetais, bet batalionų grupėmis, daliniais. (...) Tai reikšmingas didėjimas“, – pažymėjo A. Anušauskas.
Bet jau dabar iš įvairių vertinimų aišku, kad Baltarusijoje esančių Rusijos karių skaičius ne tik viršija oficialius ir neoficialius skaičius per pernai vykusias pratybas „Zapad“, bet ir keleriopai viršija oficialius numatytų pratybų „Sąjunginis ryžtas“ skaičius. Dar svarbiau už „plikus“ skaičius yra tai, kokie daliniai ir iš kur atvyksta.
Pratybos, kurios pranoks net „Zapad“
Tai, kad pratybos išties bent jau formaliai numatytos nebuvo paslaptis dar pernai gruodį. Tačiau praėjus tiek nedaug laiko nuo „Zapad“ rengti naujas didelio masto pratybas atrodytų keista. Ir tai nėra vienintelė keistenybė.
Praėjusią savaitę pratybų „Sąjunginis ryžtas“ sumanymą bei legendą pristatęs Baltarusijos generalinio štabo viršininkas, generolas Viktoras Gulevičius kaip ir renginį ruošę baltarusių kariškiai nepersistengė – panaudojo dalį tos medžiagos, kuri jau buvo naudota pernai per „Zapad“.
Kaip ir anuomet, taip ir dabar išgalvotų valstybių kontūrai bei pavadinimai sutapo su egzistuojančiomis lokacijomis arba buvo kitaip iškalbingi. Pavyzdžiui, „Vakariečiai“ – Lenkijai tekęs „Pomorės“, o Lietuvai „Neries“ išgalvotų respublikų pavadinimai sutapo su „Zapad“ legenda, kaip ir Baltarusiją vaidinančios „Polesės“ bei Rusiją – „Šiaurine federacija“.
Šiek tiek pakeitus pratybų žemėlapį atsirado du nauji priešininkai „Klopija“ (pietinė Lenkija) ir „Dneprovija“ (Ukraina) bei agresorių puolimo kryptys.
Pagal legendą „Vakariečiai“ bando sukelti vidaus konfliktą „Polesės Respublikoje“ – pasitelkiama opozicija ir teroristinės organizacijos, kurios išprovokuoja konfliktą pasienyje su Dnieprovija.
„Pagrindinė situacijos paaštrėjimo priežastis – Vakarų šalių siekis destabilizuoti padėtį „Polesės Respublikos“ teritorijoje, pakeisti jos politinę vadovybę ir pasiekti sąjunginės valstybės likvidavimą, kad dar labiau susilpnintų Šiaurės Federaciją“, – teigė V. Gulevičius.
Tai – kone tiesioginė, net jei ir visai nesubtili užuomina į retoriką, kurią nuolat kartoja neteisėtasis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka – iš pradžių jis tikino, kad Lietuva ir Lenkija esą siekia nuversti jo valdžią, pasienyje sutelkė per 30 tūkst. karių, o tada į priešų sąrašą įtraukė ir Ukrainą. Todėl pratybų scenarijus surašytas tarsi pagal A. Lukašenkos nurodymus.
Logikos šiame žemėlapyje nėra ypatingai daug, pavyzdžiui, nuo Lietuvos pusės puolimas esą vyksta plačiu frontu – nuo Dieveniškių kilpos iki pat Švenčionių link Minsko ir šiaurės rytų kryptimi – link Polocko, lenkai bukai puola nuo Suvalkų koridoriaus ir Bresto link Baranovyčių. Tuo metu ukrainiečiai atakuoja baltarusius nuo Černobylio pusės, per radiacija užterštas Pripetės pelkes link Minsko, kur susijungia su lietuviais ir dar turi jėgų atakuoti Mogiliovą.
Ir nors „Vakariečių“ puolimas pagal legendą esą yra veržlus, į pagalbą Polesei atėjusi Šiaurinė Federacija – Rusijos kariuomenė ne tik sustabdo ataką, bet ir ją sutriuškinusi pereina į kontrpuolimą ties Suvalkų koridoriumi ir Brestu. Viskas, suprantama, baigiasi sąjunginių pajėgų pergale – fašistai vėl nugalėti, o Rusijos kariai „palieka Baltarusijos teritoriją“, tik neaišku kuria kryptimi „palieka“.
Iš Tolimųjų rytų – į pasienį su Lietuva
Ir nors į tokį pratybų sumanymą, kuris buvo pristatytas užsienio šalių gynybos atašė, sureaguota ir šypsenomis, ypač minint skaičius, kad esą pratybose dalyvių skaičius neviršys 9 tūkst. karių, reali situacija yra kiek kitokia – visiškai nekelianti šypsenų.
Įdomu tai, kad puolimo kryptis (bei jų stabdymo ir kontraatakavimo vektoriai) numatyti ties vietovėmis, kur jau sutelkta ar tebetelkiama Rusijos karinė grupuotė – Hožos poligone šalia Lietuvos, Bresto poligone, prie pat Lenkijos.
Iš viso Baltarusijoje rusų pajėgos naudosis net keliolika Baltarusijos karinių poligonų ir bazių – arčiausiai Lietuvos rusai atsidurs Hožoje, Lydoje, Baranovyčiuose, Minske.
Pasak JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos Victorios Nuland, Baltarusijoje galima tikėtis apie 30 tūkst. Rusijos karių, t. y. daugiau, nei visa Baltarusijos kariuomenė. Arba daugiau, nei taikos meto Lietuvos kariuomenė. Tačiau vėlgi – ne vien karių skaičius yra svarbiausia.
Tai, kad A. Anušausko pabrėžtas skaičiavimo būdas – ne tūkstančiais karių, o bataliono taktinėmis grupėmis yra svarbus, vertinant Rusijos pajėgumus Baltarusijoje, pažymi ir ekspertai.
Anot Lenkijoje įsikūrusio „Rochan consulting“ analitiko Konrdao Muzykos, kuris atidžiai seka, konspektuoja ir geolokacijos būdu žymi Rusijos karių dislokavimą bei judėjimą, Baltarusijoje jau dabar yra perkelta nuo 15 iki 20 bataliono taktinių grupių.
O technika plūsta ir toliau – tankai, šarvuočiai, desantininkų, upių perkėlų, elektroninės žvalgybos, priešlėktuvinės ginkluotės, kiti specializuoti daliniai. Esą jei tai būtų daroma vien pratyboms, kaip teigiama oficialiai, tokių pratybų Baltarusija dar nematė – netgi 2017 ir 2021 metais vykusios „Zapad“ nublanksta prieš dabartinę situaciją.
Dar daugiau, svarbu ir tai, iš kur atvyksta Rusijos daliniai – kol didžioji dalis pajėgiausių Rusijos dalinių yra sutelkta ir toliau telkiama prie sienos su Ukraina, tai Baltarusija pastarosiomis savaitėmis netikėtai tapo Rusijos Rytų karinės apygardos padaliniu: Rusijos Tolimuosiuose rytuose
įsikūrę daliniai kartu su visa vadovybe jau atvyko į Baltarusiją.
Net jei dalis šarvuotosios technikos yra maskuojama uždengiant ant tankų ir šarvuočių įprastus dalinių numerius, palengvinančius identifikaciją, jau dabar aišku, kad Baltarusijoje atsidūrė 36-osios, 37-osios, 38-osios , 64-osios motošaulių, 5-osios tankų, 165-osios ir 200-osios artilerijos, 103-osios ir 107-osios raketinių brigadų daliniai.
O taip pat – 69-osios užnugario, 155-osios jūrų pėstininkų brigadų daliniai, dalis 217-ojo ir 234-ojo desantinių pulkų. Pakeliui į Baltarusiją dar vyskta 57-oji motošaulių, 11-oji desantinė brigados, 114-asis ir 394-asis motošaulių pulkai.
Pasak įtakingo Rusijos Strateginių analizių ir technologijų centro direktoriaus Ruslano Puchovo, dar plačiau žinomo, kaip BMPD tinklaraščio autoriaus, tokia padėtis nebuvo susidariusi nuo pat 1922-ųjų: netgi sunkiausiais 1941-ųjų mėnesiais esą nebuvo taip, kad prie sienos su Kinija ir Mongolija, kur įprastai dislokuoti Rytų karinės apygardos daliniai, būtų praktiškai tuščia.
Šiuo metu Tolimuosiuose rytuose esą teliko kelios neaukštos kovinės parengties brigados – daugiausiai artilerijos ir greitojo reagavimo dalinių (desantininkų bei jūrų pėstininkų), o didžioji dalis sunkiosios technikos iškeliavo į Baltarusiją.
Kam čia prireikė staiga rengti didelio masto pratybas su keistu scenarijumi, tuo pat metu tvyrant geopolitinėms įtampoms ir A. Lukašenkai svaidantis grasinimais, kol kas gali atsakyti tik patys pajėgų perdislokavimo sumanytojai Kremliuje. Strateginės žinutės iš Rusijos kol kas yra ypač dviprasmiškos. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę skelbta, kad Rusijos Vakarų karinėje apygardoje oficialiai pasibaigė pratybos, o „daliniai grįžo į nuolatinės dislokacijos vietas“.
Tačiau tuo pat metu nedaug kas atkreipė dėmesį, kad informacijoje trūko detalių – kokie daliniai ir į kokias „nuolatinės dislokacijos vietas“ grįžo. Vietoje to iškalbinga detale galima laikyti tai, kad po patikrinimo karių technika sulaukė papildymo šaudmenimis ir degalais, kurie buvo išnaudoti pratybų metu. Kam reikia kuro bei šaudmenų papildymo, jei technika „grįžta į nuolatinės dislokacijos vietas“ pranešime taip ir nepaaiškinta.
