Lietuvos parlamentarai iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų Briuselyje praėjusį ketvirtadienį susitiko su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju M. Geoanu ir aljanso Karinio komiteto vadovu admirolu R. Baueriu.
„Mes matome, kad nėra tos galbūt ir nerimo tam tikru metu sukėlusios rizikos, kad NATO būtų linkę nusileisti Rusijos ultimatumams. Iš tikrųjų yra aiškus, vieningas suvokimas, kad tai būtų didžiulė žala, padaryta aljanso apginamumui ir kad bet koks dviejų greičių NATO įvedimas tiesiog būtų pražūtingas“, – Delfi sakė socialdemokratė.
Vis tik situacija, pasak jos, yra vertinama rimtai.
„Situacija yra labai komplikuota. Kol kas faktinių deeskalacijos ženklų iš Rusijos nėra. Tas jų bendravimo manieros momentas yra sunkiai objektyviai vertintinas, nes tai, ką galima pamatuoti, ką sako duomenys, tai nerodo jokių deeskalacijos ženklų. Pajėgų telkimas vyksta pilnu tempu“, – konstatavo D. Šakalienė.
Politikė atkreipė dėmesį, kad Kremliui buvo nusiųsti du atsakymai – bendrai nuo NATO ir JAV.
„Tikrai labai pozityvu, kad gražiai, komandiškai tarpusavyje tas procesas buvo koordinuojamas ir tuo pat metu buvo įteikti atsakymas iš NATO bei JAV. Kalbant apie NATO aljanso vieningą poziciją, tai jokių nuolaidų, kurios yra susijusios su kompromisais dėl atskirų aljanso narių saugumo ir apginamumo, nėra – jokių raudonų linijų NATO peržengti nesirengia“, – sakė Seimo NSGK narė.
Ji priminė NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo žodžius, kad Vakarai yra pasiruošę tęsti diplomatinį procesą, tačiau, esant poreikiui, yra pasirengimas reaguoti.
„Kalbant apie JAV, tai buvo išsakyti tam tikri praktiniai momentai, kuriuos rusai pavadino antraeiliais, bet kalbama apie tai, jog dėl skaidrumo, dėl informacijos teikimo, tam tikros kontrolės, ginklų aspektų galima būtų kalbėtis, bet čia yra svarbu mums suvokti, kad mes, demokratinės valstybės, iš savo pusės vis tik vadovaujamės sąžiningumo, sveiko proto kriterijais. Remiamės tuo, kad patys stengiamės elgtis prognozuojamai ir tikimės prognozuojamumo bei patikimumo iš savo oponentų ar partnerių“, – tęsė D. Šakalienė.
Visgi Rusija, kaip pripažino parlamentarė, yra parodžiusi, kad prognozuojamumas ir patikimumas – vargiai jai taikytini kriterijai.
„Todėl šiuo atveju koks bus tolesnis procesas ir rezultatas, ar tai taps realiais pokalbiais ir koks jų yra tikslas, šiai dienai neįmanoma atsakyti“, – konstatavo socialdemokratė.
Paskutiniai naujosios Vokietijos vyriausybės narių kai kurie vieši pasisakymai nuvylė Vakarų ir Ukrainos lyderius. D. Šakalienės teigimu, reikia atskirti kelis procesus – NATO ir ES.
„Tie procesai vyksta paraleliai, bet kiekvienas turi savų niuansų. ES kontekste tos derybos yra labai sudėtingos, nes reikia įvertinti daugybę ekonominių faktorių kaip sankcijų paketas palies ES ir atskiras ES šalis. Tai yra labai jautrūs dalykai, bet, nepaisant to, judama į priekį.
Kalbant apie NATO kontekstą, tai turime įvertinti, kad vyriausybė Vokietijoje pasikeitė labai neseniai. Visi supranta, kad tai vis dar yra laikotarpis, kurio metu yra dėliojami tam tikri sprendimai. Ji pasikeitė kriziniu laikotarpiu, kai iš tiesų turime situaciją, kurią ekspertai lygina su labai sudėtingais laikotarpiais, susijusiais su Antruoju Pasauliniu karu, tai yra tas laikas, kuriame reikia naviguoti labai jautriai.
Kokie bus galutiniai vokiečių sprendimai šiuo metu pasakyti sunku, tačiau vokiečiai visuomet buvo tie, kurie NATO aljansą vertino labai rimtai, visada buvo labai dideli NATO advokatai. Nemanau, kad Vokietija norėtų savo veiksmais sukompromituoti NATO patikimumą ir vienybę“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Dėl to, pasak jos, nepaisant atskirų Vokietijos politikų pareiškimų, galiausiai rezultatas nebus prastas.
„Aš vis tik manau, kad reikia duoti šiek tiek laiko ir manau, kad dėl pagrindinių dalykų vis tiek tam tikri sutarimai turėtų būti. Kita vertus, turime suvokti, kad dabar vyksta šie procesai – niekas nėra baigta. Šiuo metu situacijos dinamika yra labai intensyvi, daug kas keičiasi tiesiog dabar, tai ką mes galime padaryti, tai labai aiškiai transliuoti savo poziciją“, – teigė socialdemokratė.
Prielaidos kariniam konfliktui įvykti yra
Jos teigimu, būtina kietai laikytis pozicijos, kad dabartiniai procesai yra regiono saugumo klausimas.
„Situacijos vertinimas yra pakankamai vieningas, kad tai yra sudėtinga situacija – visi duomenys vis tik rodo, kad šiuo atveju objektyviai visos reikalingos prielaidos kariniam konfliktui įvykti, deja, yra. Kokie bus tolesni veiksmai, tai yra toks dalykas, kad tam tikras pranašumas visada yra agresoriaus pusėje, nes nuo jo priklauso ar ir kada jis pradės agresijos veiksmą, bet nuo mūsų priklauso būti pasiruošusiems visiems scenarijams“, – sakė D. Šakalienė.
Ji akcentavo, kad labai svarbu nekelti panikos, nehiperbolizuoti grėsmės, nedramatizuoti, bet tuo pačiu metu nebūti naiviems.
„Mes turime realiai įvertinti, kokia yra situacija, atidžiai stebėti, kaip ji kinta, kas šiuo metu aktyviai daroma ir derinti savo veiksmus, kas būtina, jei norime būti saugūs. Šiuo metu manau, kad mes esame pakankamai saugūs, tik labai svarbus tas sutelktas darbas“, – pabrėžė Seimo narė.
Jau dabar vienas iš Rusijos pasiektų rezultatų, anot D. Šakalienės, – baimės faktorius.
„Yra pasirinkta JAV ir NATO taktika – informuoti pasaulio bendruomenę, kas iš tiesų vyksta ir kokie galimi ketinimai tokioje situacijoje, kai yra sukaupiamas toks kiekis kovinių vienetų, karinės technikos, ginkluotė ir kad, jeigu eskaluojasi situacija, niekam nekiltų abejonių, kas vyko, dėjosi iki tol“, – dėstė Seimo narė.
„Pagrindinis Rusijos veikimo principas tokiose konfliktuose yra sukurti viešųjų ryšių prasme pretekstą konfliktui ir apsimesti, kad ji į tai reaguoja, kai tuo tarpu iš tiesų būna ta pusė, kuri provokuoja ir inicijuoja agresiją, kaip buvo invazijos metu, kuomet Rusija okupavo Krymą bei sukūrė konfliktus Luhansko bei Donecko teritorijose“, – akcentavo NSGK narė.
Vakarų veikimas, kaip paaiškino D. Šakalienė, yra siekis užbėgti už akių ir viešai patvirtinti, kad Kremliaus galimi veiksmai yra numatomi ir atidžiai sekami.
„Galbūt tai bus vienas iš veiksnių pristabdyti to konflikto prasidėjimą“, – komentavo politikė.
Socialdemokratė atkreipė dėmesį, kad partija pirmadienį paviešino rezoliuciją, kuria sakoma, jog Lietuva turi imtis papildomų veiksmų – inicijuoti pasirengimą galimai atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms, įsivertinti nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu, koks yra pasiruošimas situacijos valdymui bei paskubinti reikiamų planų parengimą, pašalinant biurokratinius trikdžius.
„Taip pat labai svarbu komunikacija ir bendravimas su piliečiais, nepaliekant vietos bereikalingai panikai, tačiau, kad žmonės turėtų tikslią informaciją apie tai, kas vyksta, kokiomis aplinkybėmis reikėtų kokių veiksmų imtis. Bendrai vertinant aš manau, kad šuo metu Lietuva ruošiasi gerai, o papildomi veiksmai, kuriuos mes pakankamai sutelktai darome, turėtų leisti mums jaustis pakankamai saugiai“, – pridūrė parlamentarė.
Panašiai po vizito Briuselyje Delfi kalbėjo ir delegacijos vadovas, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jo teigimu, grėsmės regionui sąjungininkų yra vertinamos rimtai, o Vakarų atsakymuose Rusijai nėra nuolaidžiaujama. Plačiau skaitykite čia.
Prenumerata
Orai
Horoskopai
Kalendorius
Receptai
Kryžiažodžiai
Fotogalerijos
Užsakomasis turinys
Valiutų kursai