Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė komentuodama kalbas apie Galimybių paso stabdymą, priminė, jog pati ministrė pirmininkė pareiškė, jog toks planas buvo ant stalo jau kelias savaites.

„Kitaip tariant, nors mes visi sužinom, kai prezidentas Gitanas Nausėda prabilo apie tai, kad reikia nutraukti, bet turbūt jis žinojo, jog toks planas jau guli. Tik gal pirmasis norėjo tą džiugią žinią pranešti“, – kalbėjo politologė.

MRU lektorė teigė, jog norėtų, kad Galimybių paso atšaukimas būtų paremtas epidemiologiniais duomenimis ir ekspertų argumentais.

„Nes mes matome pakankamai didelius (sergančiųjų, aut. p.) skaičius, pasiekiamus vis naujus rekordus. Bet iš kitos pusės matome, kad su didėjančiais skaičiais ligoninės labai staigi nesipildo. Neturime ir žemėjančios situacijos – reanimacijose vis apie 90 žmonių, o riba, kuri priverstų galvoti apie karantiną – 240. Aš dar bijau, kad mes nepaskubėtume su šiuo reikalu“, – kalbėjo politologė.

R. Urbonaitė teigė, jog Vyriausybė turi labai atidžiai įvertinti esamą situaciją.

„Aišku, kad kai yra tokie užsikrėtimai ir jau tikrai labai nemaža visuomenės dalis tą Galimybių pasą turi, jeigu tas neturinčių tolesnis varžymas nebeduoda to teigiamo efekto, turi apie tai svarstyti. Svarbiausia, kad būtų argumentai ir būtų aiški komunikacija“, – pabrėžė Žinių radijo laidos „Įvykiai ir komentarai“ pašnekovė.

Dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Tadas Ignatavičius laidoje taip pat pabrėžė, jog tokius sprendimus turi lemti ekspertų nuomonė.

„Čia turėtų būti taikoma ta liaudies taisyklė – 9 kartus pamatuok, tik dešimtą kirpk. To labiausiai ir pasigendama. Apie Galimybių pasą girdėjome labai skirtingas žinutes, komunikacija dėl to chaotiška. Tai kelia net tam tikro įsiūčio bangą“, – laidoje kalbėjo žurnalistas.

Jis priminė, jog apie Galimybių paso likimą buvo įvairių žinučių ir nereikalingo blaškymosi elementų.

„Kai valdžia prieš sausio 13–ąją pasakė, kad svarstys galimybę atsisakyti Galimybių paso, galvodami, kad galbūt nuramins protestuojančius prieš jį. Tai čia buvo skirta žinutė jiems. Bet paskui valdžia vis tiek buvo nušvilpta. Tada valdžia pradėjo sakyti, kad jau nebesvarsto to. Praėjo savaitė ir vėl kalbama apie svarstymą. Tai čia yra tokio blaškymosi bereikalingo, jo valdant pandemiją tikrai nereikia“, – įžvalgomis dalijosi Žinių radijo pašnekovas.

T. Ignatavičius tikino, jog valdžia turi rodyti Olimpinę ramybę, nuo viešai pristatytų pasiūlymų neatsitraukti.

Jis taip pat priminė, jog Vyriausybė, paskelbusi apie Galimybių paso reikalavimą vaikams vėliau nuo jo atsitraukė. „Lietuvos ryto“ žurnalisto T. Ignatavičiaus nuomone, tai buvo pataikavimas.

„Visada buvo jaučiama, kad čia yra pataikaujama tai žmonių grupei, kuri rinkosi protestuoti. Neatmesčiau, kad ir dabar tai yra daroma artėjant vasario 16–ąjai, ar dėl to paties Konstitucinio teismo (KT). Arba kai užsikrėtimų kreivė sparčiai kyla aukštyn ir nėra jokios geros žinios, kada tai pasibaigs, tai atsisakymas Galimybių paso yra kaip geroji žinutė. Bet kaip ji prisidės prie pandemijos valdymo, labai sunku pasakyti“, – sakė žurnalistas.

Jis teigė, jog visai nenustebtų, jei Vyriausybė šį sprendimą atidėtų ir trečiadienį dėl Galimybių paso sustabdymo neapsispręstų.

Po sausio 13–osios protesto prie Seimo, žadamas ir dar vienas – vasario 16–ąją. „Šeimų sąjūdis“ prašo leidimo renginiui prie J. Basanavičiaus paminklo greta Vilniaus rotušės, praneša ir Vilniaus miesto savivaldybė, jis svarstomas. Kito leidimo protestui, naujienų agentūros BNS žiniomis prašo Algirdas Paleckis.

T. Ignatavičius kalbėjo, jog galbūt ir sprendimu dėl Galimybių paso ateities bandoma mažinti įtampas visuomenėje.

„Tam tikra apimtimi turėtų nuimti, turėtų tas dalykas suveikti. Nes tai vienas iš tokių pagrindinių dalykų, kuris kėlė daug aistrų. Bet reikia suprasti, kad žmonės eis vasario 16–ąja dėl įvairių priežasčių, jei tai bus leidžiama. Tai, kas dabar vyksta ir matėme sausio 13–ąją, ten buvo įvairiausių nuomonių ir minčių dėl visko. Yra bendras nepasitenkinimas“, – kalbėjo žurnalistas T. Ignatavičius.

Politologė R. Urbonaitė tikino, jog ne tik pandemijos valdymas verčia protestuoti.

„Norėtųsi vasario 16–ąją švęsti. Bet rizikų yra tikrai nemažai. Nes ir sausio 13–oji parodė, kad žmonės susirinko ne dėl pandemijos. O dėl to, ką pandemija išskritalizavo ir iškėlė į paviršių, kas jau yra susiformavę per paskutinius kelis dešimtmečius. Tai nėra tik dviejų metų pandemijos rezultatas. Akivaizdu, kad tas nepasitikėjimas valdžia susiformavo per daug ilgesnį laiką. Natūralu, kad mes turime giliau ieškoti tų priežasčių, nei aš matau, kaip daro tam tikri politikai“, – teigė politologė.

Ji teigė, jog Galimybių paso sustabdymas esančių įtampų ženkliai nesumažintų.

„Vien dėl to, kad tai yra išsiveržę į paviršių, kas kaupėsi ne vieną dešimtmetį“, – Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ aiškino R. Urbonaitė.