„Situacija iš esmės pasikeitė. Turint Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius, pajėgas Baltarusijos teritorijoje šalia mūsų sienos, taip pat šalia Latvijos, Lenkijos sienos, situacija tiek Lietuvoje, tiek mūsų regione iš esmės keičiasi ir mes tai turime į tai rimtai žiūrėti. Jokiu būdu tai nereiškia, kad čia šiandien yra kažkokia grėsmė, bet turime labai stipriai investuoti į mūsų saugumą“, – kalbėjo jis.
Jo nuomone, Lietuva pirmiausia turi stiprinti savo šalies atgrasymą.
„Tai yra, kad net minties nekiltų kažkokioms provokacijoms, ar kad mūsų valstybei kažkas grėstų iš Rusijos. Jau nekalbu, kad iš Baltarusijos, nes akivaizdu, kad ji yra tiesiog de facto, mano vertinimu, virtusi Rusijos federacijos subjektu. Tegul ir neoficialiai.
Todėl atgrasymas būtų pagrindinė žinutė ir pagrindinė priemonė mūsų saugumo darbotvarkėje. Tai turi būti nuolatinis, ilgas ir pastovus, daug pastangų ir išteklių reikalaujantis darbas. Atgrasymą aš suskirstau į tris grupes: pirma, NATO. Mes esame NATO nariai ir mes esame patikimi, įsipareigojimus vykdantys NATO nariai. Žinoma, NATO planavimo kontekste buvo atitinkami planai, kaip ginti mūsų valstybę, tiek Baltijos regioną, tiek Baltijos valstybes.“
Taip pat G. Bagdonas išskyrė antrą grupę – nacionalines pajėgas.
„Mūsų Lietuvos kariuomenės ir ginkluotųjų pajėgų rengimas, planavimas, visiems įmanomiems scenarijams būti pasiruošus. Jeigu kažkas pagalvotų, kad NATO mus apgins ir <...>, žinoma, apgins, bet NATO tiek stipri, kiek stipri kiekviena jos narė.
Trečia, visuomenės atsparumas, pilietinis pasipriešinimas, visuomenės dalyvavimas gynyboje. Labai savalaikis, kaip tik vakar ir klausiau Krašto apsaugos ministerijos (KAM) viešą pristatymą dėl visuotinės karinės prievolės. Labai laiku, bet tik reiks daug skubiau tai įgyvendinti, nei tikriausiai buvo planuojama.“
Ekspertas neabejojo, kad po Latvijos pareiškimo, jog reiktų greičiau pasiekti 2,5 proc. BVP gynybai, nei planuota, ir Lietuva apie tai turėtų galvoti.
„Akivaizdu, čia net abejoti nereikia. Deja, pastangos dėl mūsų gynybos kainuoja. Mūsų pajėgumai, ginkluotė, personalo išlaikymas, infrastruktūros kūrimas, tai viskas kainuoja. Kiek aš žinau, jau ir dabar tos, sakykime, vakarykštės situacijos, kad ir kaip taupiai planuotų, vis vien kažką reikia padaryti, kažko nepadaryti.
Tai – akivaizdu. Tos lėšos nėra lėšos vardan lėšų, tai yra vėl dėl mūsų gynybinio atsparumo didinimo. Tam, kad mes ir mūsų vaikai gyventume saugiai. Tai dėl to yra reikalinga“, – akcentavo atsargos pulkininkas.
Paklaustas, ar nereikėtų bent vienos Lietuvos brigados pilnai sukomplektuoti ir aprūpinti, kad ir kiek tai kainuotų, jis komentavo, kad nėra dabar informuotas apie Lietuvos kariuomenės vystymo planus.
„Todėl nenorėčiau to komentuoti ar eiti į detales, bet be jokios abejonės, Lietuvos kariuomenė turi būti tokia, kokia ji privalo būti. Ne tik brigada, bet ir organizuotas rezervas. Mes privalome turėti rezervą, tad šauktinių tarnyba arba nuolatinė karo privalomoji tarnyba yra skirta tam, kad būtų sukurtas organizuotas rezervas.
Ar mes turime? Turime kažkokį, bet tai turi būti tikrai organizuotas ir iš esamos turime kalbėti ne apie vieną brigadą, o tiek, kiek reikia tokio dydžio kariuomenės struktūros, infrastruktūros, karinių ugnies palaikymo priemonių, inžinerinių, logistikos vystymo. Visos lėšos turi būti nukreiptos į pajėgumų vystymą. Nebūtinai vieną brigadą, bet ir Lietuvos kariuomenės, ir jos rezervo rengimą“, – aiškino G. Bagdonas.
Jis pritarė minčiai, kad situacija šalia Ukrainos teritorijos tikrai yra labai įtempta ir trapi.
„Rusijos Kremliaus vykdoma eskalacija reikalauja tiesiog susitelkimo ir pirmiausia kalbame ne tik apie Ukrainą. Ukraina yra šios situacijos įkaitė, bet kalba eina apie visą mūsų aljansą arba plačiau apie Vakarų demokratinių šalių gynybą, nes berods gruodžio 17 d. Putino ultimatumas aljansui, reikalavimų sąrašas, akivaizdu, yra nukreiptas į mūsų vertybes, į mūsų demokratiją.
Jeigu atsakant į klausimą, ar mes dar kažko nematome, tai vertinčiau situaciją taip: koks yra pavojingiausias scenarijus, kuris nebūtinai gali įvykti, ir koks įtikimiausias, labiausiai tikėtinas scenarijus. Kalbėti tikriausiai reikėtų apie labiausiai tikėtiną scenarijų, tai aš nelabai tikėčiau, kad artimiausią mėnesį Rusijos karinės pajėgos būtų pasiruošusios ir galėtų įsiveržti į Ukrainos teritoriją. Plataus masto invazija, net su ribotos teritorijos užėmimu, sakykime, iki Dniepro ar Donbaso, jau kontroliuojamo Rusijos teritorijos, ir pratęsiant iki Krymo ar Kijevo, labai mažai tikėtinas arba neįmanomas bent šiuo trumpuoju laikotarpiu. Rusija paprasčiausiai tiek pajėgų neturi, Ukraina nėra, kaip kažkada buvo 2008 m. Sakartvelas ar Čečėnija karo metu.“
Pasak G. Bagdono, didžioji dalis ukrainiečių yra pasiruošę aktyviai priešintis.
„Tai Rusijai reikštų, kad kovoti svetimoje teritorijoje yra labai sunku arba neįmanoma. Net jeigu ir užimtų dalį teritorijos, kaštai būtų sumokėti labai dideli. Praradimai neatsvertų tos naudos.“
Jis spėja, gal V. Putino tikslas ir buvo šios eskalacijos fone Rusijos kariuomenės įvedimas į Baltarusiją.
Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai:
