„Iš Lietuvos pusės mes prašysime papildomo laiko tarpo patikslinti ataskaitą, todėl, kad Lenkija yra pasiruošusi pateikti papildomą informaciją. Dėl šios informacijos mūsų teisėsauga yra suderinusi su Lenkijos teisėsauga ir mes manome, kad ta papildoma informacija turėtų pagrindo keisti tai, kaip ataskaitoje traktuojama tarptautinė teisė“, – atsakydamas į žurnalistų klausimus Vyriausybėje pirmadienį teigė M. Skuodis.
Ministras aiškina, kad faktai rodo akivaizdžius nesutapimus tarp to, ką sako Baltarusija, ir tarp to, kokie yra realūs užfiksuoti įvykiai.
„Objektyvūs faktai, pateikti ataskaitoje, rodo, kad lėktuvas buvo nuleidžiamas oro uoste gerokai prieš tai, kai gauta skirtingų oro uostų informacija apie sprogmenis. Kitaip sakant, iš pradžių priimti sprendimai Baltarusijos pusėje, o tik tada gauti grasinimai dėl sprogmenų. Antras įdomus nesutapimas: jeigu yra sakoma, kad tai yra aukščiausias pavojaus lygis, tai kodėl keleiviai nusileidus orlaiviui tuoj pat neevakuojami, o užtrunka evakuacija ilgą laiko tarpą“, – aiškino susisiekimo ministras.
„Yra tikrai labai daug faktais paremtų nesutapimų, bet, kaip minėjau, Lenkija yra pasiruošusi pateikti papildomą informaciją, kurią turi bei kuri, mūsų vertinimu, turėtų būti atitinkamai įvertinta ICAO.
Mano žiniomis, ta informacija yra reikšminga“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad gegužės 22 d. iš Graikijos į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas MIG-29.
Minske tuomet išlaipinti lėktuvu skridę žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir Europos humanitarinio universiteto studentė Sofija Sapega.
Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija (ICAO) dėl šio įvykio gegužės pabaigoje pradėjo tarptautinį orlaivio priverstinio nutupdymo Minske tyrimą.
Sausio 17 d. ICAO pranešė, jog baigė rengti ataskaitą apie priverstinį „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą Baltarusijoje.
