„Visą sausio mėnesį situacija tikrai įtempta. Kiekvieną savaitę fiksuojami vis didesni susirgimų skaičiai, tačiau kol kas, kalbant apie ligonines, rodikliai yra daugmaž stabilūs. Nors paskutinę sausio savaitę matomas nežymus naujų atvejų, kai asmenims prireikė gydymo ligoninėje, padaugėjimas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė D. Razmuvienė.
Pasak gydytojos epidemiologės, kuo didesni sergamumo skaičiai užregistruojami, tuo didesnė galimybė, kad atsiras susirgusių žmonių, kuriems nebepakaks ambulatorinio gydymo.
„Tokia patirtis matoma kitose Vakarų Europos šalyse, kur omikronas įsisuko žymiai anksčiau negu Lietuvoje“, – teigė D. Razmuvienė.
Realūs skaičiai didesni
Epidemiologės vertinimu, dabartinėje situacijoje neįmanoma nesusidurti su omikronu.
„Tai, ką mes matome, tuos dešimtis tūkstančių susirgusių kiekvieną dieną, tie skaičiai tikrai artimiausiu metu dar augs, tai yra tik laboratoriškai patvirtinti susirgimų atvejai. <…> Žinome, kad yra labai daug besimptomių formų, yra labai daug žmonių, kurie jaučia tik nedidelį simptomą, greičiausiai net nesikreipia į gydymo įstaigas, laboratorijas. Jų gali būti mūsų aplinkoje ir keturis penkis kartus daugiau“, – teigė D. Razmuvienė.
Pasak laidos pašnekovės, žinant labai greitą omikrono plitimą ir aukštą užkrečiamumą, sergamumo skaičiai tikrai didesni.
„Mūsų laboratorijos deda maksimalias pajėgas, ir tik tie atvejai yra ištiriami. Jeigu būtų daugiau galimybių, daugiau žmonių noro išsitirti, tai tie skaičiai būtų, ko gero, dvigubai trigubai didesni“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Mano, kad bus pokyčių
Epidemiologė mano, kad Vyriausybė, spręsianti dėl galimybių paso (GP) atšaukimo, priims kitų priemonių, jog būtų galima virusą valdyti.
„Galbūt bus leistas platesnis greitųjų antigenų testų naudojimas. Juos žmonės galėtų atlikti savarankiškai. Bet čia vėl reikės žmonių sąmoningumo, kad, atlikęs greitąjį antigenų testą namų sąlygomis arba darbovietėje, tas asmuo, pamatęs teigiamą, nesilankys susibūrimuose, dirbs nuotolinį darbą, stengsis laikytis rekomendacijų šeimoje“, – sakė D. Razmuvienė.
Neseniai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras perėmė dalį šeimos gydytojų funkcijų. Šeimos gydytojas skiria nedarbingumo pažymėjimą, esant izoliacijos būtinybei.
„Sekasi jau neblogai. Pati pradžia buvo sudėtingesnė, nes labai daug žmonių pildydavo anketas netinkamai, ne laiku. Buvo įvairių trikdžių, tai neleido sklandžiai atlikti darbo <…>. Bet jau praėjusią savaitę darbo eiga buvo lengvesnė, nes žmonės pradėjo suprasti, kad ne kiekvienam reikia nedarbingumo, kad tą anketą reikia pildyti tik tada, kai šeimos narys gauna atsakymą iš laboratorijos“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Siūlo sprendimų laisvę palikti savivaldybėms
Epidemiologės manymu, dabartinėje situacijoje būtų geriausia, jei pati savivalda spręstų dėl situacijos ir reikalingų priemonių ugdymo įstaigose.
„Tokių teisinių įrankių yra labai nemažai. Kalbant apie protrūkius, <…> ir savivaldos, ir ugdymo įstaigos turi teisinių galių, kad paskelbtų infekcijų plitimą ribojantį režimą, priklausomai nuo susirgusių skaičių klasėje, sraute. Dabar tai ir yra daroma“, – sakė D. Razmuvienė.
Dėl renginių, pasak epidemiologės, irgi turėtų spręsti savivaldybės.
„Dabartiniu metu bent jau tokio totalaus uždarymo tikrai nereikėtų“, – teigė D. Razmuvienė.
Nėra savivaldybių, kur epidemija slopsta
Kaip jau skelbta, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenkantis atvejų skaičius artėja prie 4 tūkstančių, rodo pirmadienį paskelbti naujausi Statistikos departamento duomenys. Ir nors visos šalies savivaldybės patenka į juodąją COVID-19 zoną, situacija skirtingose savivaldybėse skiriasi net 5 kartais.
Delfi primena, jog per praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyta 5793 nauji koronaviruso atvejai, užfiksuota 12 mirčių.
100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka jau 3886,5 atvejo, tokio aukšto rodiklio nebuvo nuo pat pandemijos pradžios.
O teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per paskutines 7 dienas jau siekia 40,4 procento.
Šalies reanimacijose šiuo metu guli 87 asmenys. Kritinė šių lovų užimtumo riba – 240 užimtų lovų, po jų sektų griežtos karantino priemonės. Iš 87 reanimacijose gulinčių asmenų 75 procentai, arba 65 asmenys, yra be vakcinų suteiktos apsaugos.
Statistikos departamentas nurodo, jog šiuo metu Lietuvoje nėra savivaldybių, kuriose epidemija slopsta.
Prasčiausia epidemiologinė situacija šalyje ir toliau fiksuojama Vilniaus miesto savivaldybėje. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 5621,7 atvejo.
Panaši situacija ir Kauno miesto savivaldybėje, čia šis rodiklis siekia 5306,6 atvejo, Šiaulių mieste – 5211,8 atvejo.
5 tūkstančių atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, ribą peržengia ir Alytaus miesto savivaldybė. Joje šis rodiklis siekia 5196,6 atvejo.
Geriausia epidemiologinė padėtis – Neringos savivaldybėje. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1071,1 atvejo.
