„Kol kas tokių skaičių mes neturime“, – taip Santaros klinikos generalinis direktorius Feliksas Jankevičius penktadienį kalbėjo apie ligoninėje gydomus vaikus, sergančius koronavirusu. Jų net 17, 3 iš jų – sunkios būklės, reanimacijoje.

Jis teigė, jog tais atvejais, kai vaikams reikalinga deguonies terapija, jie hospitalizuojami.

„Kai būklė tampa nestabili, jie perkeliami į reanimacijos skyrių. Amžius – daugiausia septynerių metų vaikai. Ir, deja, visi jie neskiepyti“, – sakė F. Jankevičius.

LNK žinios praneša, kad tiek koronavirusu sergančių vaikų Santaros klinikose nebuvo nuo pat pandemijos pradžios. Nauji užsikrėtimo skaičiai taip pat neregėti – jau peržengta ir 11 tūkstančių naujų atvejų riba.

„Kalbant apie epidemiologinę situaciją, ji šiuo metu tikrai labai įtempta, labai nepalanki. Vaikai nuo 7 iki 18 metų pagal susirgimus sudarė net 33 procentus tarp visų susirgusių asmenų“, – LNK praėjusią savaitę teigė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Kodėl tiek daug užsikrėtusių vaikų? Anot L. Ašoklienės, mokyklose aktyviai testuojama ir daug išaiškinama. Tačiau tose pačiose mokyklose galima ir užsikrėsti.

Svarstoma, ką daryti toliau, – ar nereikia grįžti prie nuotolinio ugdymo.

„Su visais susitarėme, jog svarbiausia yra žiūrėti, kaip sekasi sveikatos apsaugos sistemai tvarkytis su krūviu. Jeigu matytume, kad ligoninės perpildytos, reanimacijos, intensyviosios terapijos skyriai, tuomet tai galėtų būti stipri indikacija, jog reikėtų trumpam atsitraukti nuo kontaktinio ugdymo“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.

O ligoninėse situacija gana stabili, bet daugėja sergančių medikų. Pavyzdžiui, Santaros klinikose šiuo metu užsikrėtę ir nedirba 212 darbuotojų.

Jeigu situacija blogės, planuojama kviesti pagalbos iš kitų įstaigų.

„Tik tuomet, kai mes negalėsime atlikti to, kas priklauso“, – LNK sakė Santaros klinikų generalinis direktorius.

Dar vienas atsarginis planas – į darbą iškviesti besimptome koronaviruso forma sergančius medikus. Bet kol kas tokio poreikio nėra nei Vilniuje, nei Kaune ar Panevėžyje, kur koronavirusas ir kitos ligos išguldė 10 procentų kolektyvo.

„Mūsų administracijos nuomone, mes prisilaikysime laisvanoriškumo principo. Tikimės, kad mūsų darbuotojai yra sąmoningi. Ir jeigu bus, neduok Dieve, tokia situacija, jie geranoriškai patys atsišauks“, – LNK sakė Panevėžio respublikinės ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.

„Mes dar nesvarstėme tokių galimybių, neturėjome tokio precendento, kad sergantis žmogus dirbtų. Esamoje situacijoje mes kol kas dirbame sklandžiai, kiek įmanoma“, – LNK tikino LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

Kol susirgimų skaičius auga ir gali per parą pasiekti ir 20 tūkstančių, didinamos ir testavimo pajėgos.

„Jeigu nenuslūgs šis reikalas, planuojama šalia tos aikštelės statyti ir antrą punktą“, – LNK kalbėjo mobiliojo punkto koordinatorė Danutė Stanevičienė.

Per dieną šiame Panevėžio punkte testuojama apie 750 žmonių. Pastebėta, kad dalis piktnaudžiauja testuojami dėl darbo. Tam, kad nereikėtų už testą mokėti patiems, sistemoje pažymi, jog turi simptomų. Tokių gudruolių veidai čia dirbantiems jau atpažįstami.

Augant poreikiui, visuose šalies testavimo punktuose bus ilginamas darbo laikas.

„Manome, kad testavimas, testuojamų žmonių skaičius gali išaugti keliais tūkstančiais“, – LNK sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus patarėja Monika Girdvainytė.

Dėl rekordinių užsikrėtimų ima strigti ir įstaigų veikla. Kauniečiai skundžiasi, kad dėl viruso išguldytų darbuotojų neišvežamos šiukšlės. Vilniaus miesto savivaldybė patikslina, kad tarnybų, pavyzdžiui, vairuotojų, šiukšlių vežėjų ar kelininkų darbas nestringa.

Bet sustoti gali kas kita – galimybių pasas. Apie tai penktadienį pranešė ministrė pirmininkė I. Šimonytė. Anot jos, Vyriausybė sprendimą turėtų priimti šį trečiadienį.

Ministrų kabinetas planą atsisakyti galimybių paso brandina jau kelias savaites. Derinami Operacijų vadovo sprendimai.

Verslas sako laukęs tokio sprendimo ir tikisi, kad parduotuvėse išaugs prekeivių srautai ir sumažės išlaidos, skirtos galimybių pasui tikrinti.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: