„Europos Komisijos skundo nagrinėjimas gali užtrukti, tačiau bet kokiu atveju, tai yra labai svarbus žingsnis ir ES solidarumo simbolis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Taip, Kinija galinga, neturėkime iliuzijų, kad ji kiekvienąsyk nešokdins mūsų ar mūsų bičiulių. Klausimas mums visiems – ar viena ji nustatys pasaulio tvarką, ar vis tik likęs pasaulis turės pajėgumų įgyvendinti taisyklėmis ir demokratinėmis vertybėmis grįstą bendradarbiavimą“, – pažymi ji.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė neabejoja, kad šio kreipimosi į PPO rezultatas nėra tiek svarbus, o daug svarbiau tiesiog pademonstruoti, kad ES į Kinijos spaudimą Bendrijos įmonėms atsako vieningai.
„Įvairių dabar vertinimų girdisi – ką duos Europos Komisijos skundas dėl Kinijos ekonominio spaudimo į Pasaulio prekybos organizaciją.
Svarbiausias dalykas – bendras Europos Sąjungos atsakas ir reakcija. To siekė LRV ir Užsienio reikalų ministras, kad būtų toks problemos pripažinimas. Tuo tarpu Kinija teigia, kad čia mat dvišaliai Lietuvos ir Kinijos santykiai ir ES ne prie ko. Tačiau taip nėra, nes ji atakuoja ne vieną šalį, o ES Prekybos politikos principus, bendrijos įmones (ne vien lietuviškas)“, – įsitikinusi konservatorė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymi, kad Kinija PPO narė yra nuo 2001 m., o per tą laiką dėl Kinijos veiksmų skirtingos šalys į PPO kreipėsi 47 kartus, iš kurių 9 kartus tai darė ES. Ji pateikia pavyzdį, kai keletas atvejų dėl eksporto suvaržymų žaliavoms ir retiesiems metalams išspręsta bendrijos naudai. Taip pat, pasak konservatorės, skundų būta dėl didesnių mokesčių importuojamoms automobilių dalims, ES įmonių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų.
„Prieš dvidešimt metų, priimant Kiniją į PPO iš entuziastų buvo girdima, kad tai padės šią šalį priartinti prie demokratinių principų, privers laikytis bendrųjų prekybos principų. Vis tik daug pavyzdžių rodo Kinijos piktnaudžiavimą ir nenorą žaisti pagal bendras taisykles“, – akcentuoja ji.
„Akivaizdu, kad Kinijos vykdoma politika yra problema, ji užsipuola naujas valstybes – prieš keletą dienų Slovėniją, ji jau grasino ES, kuomet ši atkreipė dėmesį į uigurų genocidą, įvesdama sankcijas ES politikams“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkričio mėnesį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.
ES, reaguojant į Pekino spaudimą, ketvirtadienį kreipėsi į PPO dėl, bloko teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
