„Nė vienas nė puse žodžio neužsiminė apie tai, kad reikėtų keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Nė vienas. Jeigu tai būtų pasakyta, būtume diskutavę“, – penktadienį po uždaro URK posėdžio žurnalistams Seime kalbėjo L. L. Andrikienė.
„Taivaniečių atstovybė Lietuvoje įregistruota tokiu pavadinimu, kaip mes žinome. Ten jokio Taivano pavadinimo nėra. Anglų kalba, kuria vertimas mums galėtų būti aktualus, nes tai viena iš oficialių ES kalbų, taip pat vadinasi: Taiwanese representative office in Lithuania. Kaip Taivane mandarinų kalba verčiama – ne mums juos mokyti. Jie iš tikrųjų geriau žino“, – pridūrė ji.
Vis tik URK pirmininkė įsitikinusi, kad daug didesnį Pekino nepasitenkinimą sukėlė pavasarį Lietuvos priimtas sprendimas pasitraukti iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo su Kinija formato 17+1.
„Baksnojama pirštu į tai, nors tikroji priežastis yra visiškai kita. Kinijos Liaudies Respublikai daug didesnį smūgį ir nepasitenkinimą sukėlė Lietuvos pasitraukimas iš formato 17+1. Nes tai yra Kinijos strategijos dominuoti pasaulyje dalis. Šitas formatas 17+1 buvo sukonstruotas, suprojektuotas Rytų ir Vidurio Europai, pagal labai paprastą logiką: skaldyk ir valdyk. Skaldyti ES vienybę, sumušti kaktomis ES ir JAV, supriešinti“, – mano L. L. Andrikienė.
Parlamentarė pabrėžė pasisakanti už galimybes bendrauti su Pekinu kaip su partneriu, tačiau pasisakanti prieš Kinijos siekį tapti dominuojama jėga.
„Mes žiūrime į Kiniją, ne kaip į priešą, ne kaip į didįjį blogį. Mes žiūrime ir kalbamės su Kinija kaip su gerbiamu partneriu. Tačiau mūsų žinia yra: bendradarbiavimui – taip, dominavimui – ne“, – pabrėžė L. L. Andrikienė.
L. Andrikienė: verslininkai teigia, kad padaryti namų darbai mums leistų būti nepriklausomiems nuo autoritarinių režimų
URK pirmininkė pažymėjo, kad verslininkai posėdyje įvardijo ir galimas priemones, kaip iki minimumo sumažinti autoritarinių valstybių įtaką Lietuvos ekonomikai. Pasak jos, verslo atstovai išskirtinai pabrėžė, kad Lietuvai trūksta darbo jėgos ir reikėtų į Lietuvą leisti atvykti aukščiausią kvalifikaciją turintiems žmonėms.
„Verslininkai kalba ir apie mokesčių politiką, jie kalba apie energijos kainas, apie daugelį dalykų, apie darbo jėgos trūkumą Lietuvoje, kad mes iš tikrųjų labai pagerintume investicinį klimatą Lietuvoje, jeigu leistume iš kitų šalių įsivežti darbuotojus, aukščiausios kvalifikacijos žmones, kad sudarytume tam sąlygas“, – aiškino Seimo narė.
L. L. Andrikienė mano, kad bendri posėdžiai su verslininkais vyks dažnai ir tikisi kitų Seimo komitetų įsitraukimo į šį posėdžių formatą.
„Mes prie šios temos grįšime vėl ir vėl dar iki pavasario sesijos pradžios. Aš labai norėčiau, kad mes posėdžiautume kartu ir su Ekonomikos komitetu ir galbūt su Biudžeto ir finansų komitetu, jeigu mums pavyktų suderinti tokį formatą, nes mokestinė politika, užsienio politika, ekonominė diplomatija yra susisaistę bei daro vieni kitiems įtaką“, – teigė URK pirmininkė.
URK nariai uždarame posėdyje su verslo asocijuotų struktūrų atstovais diskutavo apie šalies ekonomikos atsparumą. Ekonominiai klausimai buvo aptarti regiono ir globalių geopolitinių iššūkių kontekste. Posėdyje dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius, Investuotojų forumo vadovas Rolandas Valiūnas ir Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkričio mėnesį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.
