Vis nauji rekordai
Tris dienas iš eilės Lietuvoje fiksuota daugiau nei 10 tūkstančių naujų koronaviruso atvejų, rodo Statistikos departamento pateikti duomenys.
Štai sausio 25 dieną buvo fiksuoti 10 287 atvejai, sausio 26 dieną – 11 024 atvejai, o sausio 27 dieną – 11 365 atvejai.
Taigi, vien per šias dienas Lietuvoje nustatyta daugiau nei 32 tūkstančiai naujų koronaviruso atvejų.
Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų penktadienį tenka rekordinis atvejų skaičius – net 3261,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per paskutines 7 dienas siekia 36,9 procento.
Penktadienio rytą pateiktais duomenimis, šalies reanimacijose guli 97 pacientai, 77 iš jų – be vakcinų suteiktos apsaugos.
Ir toliau prasčiausia epidemiologinė padėtis fiksuojama Vilniaus miesto savivaldybėje. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 4861 atvejo.
Klaipėdos mieste šis rodiklis siekia 4412,4 atvejo, Kauno Mieste – 4402,7 atvejo.
Sprendimai turėtų būti priimti kitą savaitę
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš kelias savaites pabrėžė, jog ant diskusijų stalo guli ir Galimybių paso likimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo greičiau, per ilgai nedelsiant įvertinti dabartinę situaciją, kai omikron atmainos plitimo metu koronavirusu užsikrečia tiek skiepyti, tiek ir neskiepyti gyventojai ir keisti pandemijos valdymo politiką.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė penktadienį teigė, jog nauja tvarka jau kuris laikas galioja.
„Prezidento pasisakymo aš nevertinsiu, bet pasakius, ką Vyriausybė daro. Pandemijos valdymo strategija jau yra kuris laikas pakeista – ji pakeista pirmiausia kalbant apie kontaktus, jų vertinimą, izoliacijos pareigą. Tas jau keletą savaičių veikia“, – sakė ministrė pirmininkė.
Kartu primindama, kad dabar izoliacija yra būtina tik jeigu namų ūkio asmeniui yra patvirtintas koronavirusas.
O prireikus kritines valstybės funkcijas atliekantys darbuotojai galėtų į darbą eiti ir sirgdami besimptome koronaviruso forma.
„Tai tikrai pandemijos valdymo principai yra pakeisti iš esmės“, – tikino ji.
Jos teigimu, sprendimas dėl Galimybių paso stabdymo turėtų būti priimtas kitą savaitę.
„Jeigu jūs konkrečiai klausiate apie Galimybių pasą, tai galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti Galimybių pasą jau turi keletą savaičių. Tiesiog šias savaites buvo derinami Operacijų vadovo sprendimai, diskutuojama su verslu taip pat, kur dabar taikomas Galimybių pasas ir kokie reikalavimai galėtų jį pakeisti. Ir aš manau, kad sprendimas dėl Galimybių paso sustabdymo bus priimtas Vyriausybės kitą trečiadienį“, – sakė I. Šimonytė.
„GP – viena iš didžiausių Lietuvos sėkmių“
Feisbuke į mintis apie Galimybių paso atsisakymą sureagavo ir ekspertai.
Štai duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius tvirtino, jog jau beveik 4 savaites matomas naujų atvejų šuolis nesudarė didelio spaudimo gydymo įstaigoms.
„Omikron banga prasidėjo praeitų metų pabaigoje, tai jau turim 4 savaites beprecendenčio naujų atvejų augimo. Šis augimas nepersimetė į ligoninių užimtumo ir mirčių skaičių augimą. Tai net žinant kad hospitalizacijos ir mirtys atsilieka nuo naujų atvejų, šie rodikliai niekada neatsilikdavo 4 savaites. Tą patį patvirtina ir kitų šalių duomenys.
Taigi, galime su atsargiu optimizmu sakyti, kad omikron banga yra pirmoji COVID–19 banga, kuri nesukėlė didelio streso sveikatos apsaugos sistemai“, – feisbuke rašė duomenų mokslininkas.
Dar kartu pridurdamas, kad kaip ir kiekviena generalizacija nėra iki galo teisinga, bet esmės tai nekeičia.
V. Zemlio–Balevičiaus teigimu, tokia situacija susidarė dėl aukštos visuomenės imunizacijos.
„Pirmą kartą per epidemiją COVID–19 banga buvo pasitikta su tinkama gynyba. Omikron sugebėjo pralaužti pirmą sieną, apsaugą nuo susirgimo, bet atsimušė į antrąją ir pačią svarbiausią, apsaugą nuo sunkios ligos formos ir mirčių.
Ypatingai svarbu kad silpnoji grandis, neimunizuotų skaičiai absoliučiais dydžiais yra tokie maži, kad net kosmiškai išaugus rizikai užsikrėsti, jie nebesugeneruoja sveikatos apsaugos sistemos apkrovos (lyginant su kitom bangom). Kadangi pagrindinis išsikeltas epidemijos valdymo tikslas buvo apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą yra pasiektas, atėjo laikas persvarstyti epidemijos valdymo priemones“, – socialiniame tinkle rašė duomenų mokslininkas.
V. Zemlio–Balevičiaus teigimu, vieną iš labiausiai kontraversiškų pandemijos valdymo priemonių – Galimybių pasą, galima laikyti „viena iš didžiausių sėkmių nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kalbant apie visuomenės sveikatą“.
„Ji paskatino vakcinaciją (kuri priminsiu išgelbėjo kelis tūkstančius gyvybių, pagal preliminarius paskaičiavimus), leido veikti verslams, ir 100% atliko savo pagrindinę paskirtį – apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą nuo kolapso. Ji galėjo būti dar efektyvesnė: galioti tik vakcinuotiems ir apimti daugiau amžiaus grupių, bet faktas kad nepaisant trūkumų ji suveikė“, – rašė jis.
Duomenų mokslininkas pripažino, kad kaip ir kiekviena sėkminga priemonė, ji turi galiojimo laiką ir panašu, kad „šiuo metu jis pasibaigė“. O sparčiai plintanti omikron atmaina tuoj „viršys geriausius vakcinavimo tempus“.
„Pagal oficialius naujų atvejų skaičius omikron jau imunizuoja 10 tūkst. gyventojų per dieną. Turint omenyje, kad dėl testų neprieinamumo šitą skaičių galima dauginti iš dviejų kartų (galima dėl to diskutuoti) turime, kad omikron tuoj viršys geriausius vakcinavimo tempus. Taigi tie, kurie pasirinko nesiskiepijimo kelią viruso neišvengs. Daliai jų tai reikš sunkias pasekmes, bet demokratinėje visuomenėje visi turi laisvę už savo įsitikinimus susimokėti aukščiausią kainą. Kol ta kaina nesužlugdo pačios visuomenės ją galima mokėti“, – feisbuke įžvalgomis dalijosi duomenų mokslininkas.
Jo teigimu, nors omikron atmainos banga pakeitė dabartinę Galimybių paso situaciją, tai nereiškia, kad jos turi nebelikti.
„Kiekviena banga reikalauja atskiro valdymo priemonių komplekso, kuris turi būti parenkamas atsižvelgiant į situaciją. Todėl reikia persvarstyti kaip GP bus naudojamas ateityje. Atsiradus naujiems viruso variantams, nuo kurių populiacija bus apsaugota tik naujų vakcinų, GP dėl savo efektyvumo turės būti vėl naudojamas“, – prognozavo jis.
V. Zemlys–Balevičius rašė, jog verta įsivesti aiškų karantino įvedimo reglamentavimą ir nustatyti aiškius kriterijus, kada jis bus įvedamas ir atšaukiamas. Tai, anot duomenų mokslininko, leis visuomenei „tiksliau planuotis savo gyvenimą“.
„Tas pats galioja ir kitoms epidemijos valdymo priemonėms, kurių efektyvumas yra įrodytas, kaip kaukės ir kontaktų ribojimas“, – rašė jis.
Kaukės ir kontaktų ribojimas, anot duomenų mokslininko, ir toliau turi būti prioritetas, net griežtinamas.
„Dėl omikron plitrumo reikia pakeisti kaukių reikalavimą iš medicininių į respiratorines (FFP2 ir didesnės apsaugos). Kontaktų ribojimą sprendžia pats omikron siųsdamas visus į izoliaciją. Nuotolinis darbas toliau turi būti prioritetas, taip pat kitos priemonės užtikrinančios nepertraukiamą būtinųjų paslaugų tiekimą“, – rašė jis.
Duomenų mokslininkas sukritikavo ir vieną iš naujausių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimų – kritines funkcijas atliekančius darbuotojus iškviesti į darbą net ir sergančius besimptome koronaviruso forma.
„Sergančių žmonių varymas į darbą yra vienas iš blogiausių sprendimų, tai reikia daryti viską, kad užkirsti kelią jų susirgimui. GP, gaunamas su tik pasiskiepijus stiprinančiąja doze arba persirgus gali būti vienas iš sprendimų. Tam reikėtų papildomų tyrimų dėl reinfekcijos tikimybės. Žiūrint į duomenis trečios dozės efektyvumas saugant nuo susirgimo vis tiek išlieka, tai kaip ir profilaktinį testavimą tokį GP taikymą galima naudoti kaip papildomą susirgimus mažinančią priemonę suprantat, kad tai tai nesuteikia 100% apsaugos“, – feisbuke rašė duomenų mokslininkas V. Zemlys-Balevičius.
Ar jau atėjo laikas?
Į diskusiją dėl Galimybių paso ateities įsitraukė ir Cinišku chirurgu feisbuke pristatantis abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas.
Jis tikino, jog Galimybių pasas padarė savo darbą ir paragino skiepytis.
„Ar jau visi populistai pasisakė dėl GP? Visi pasirinko politinių bonusų? Turiu pripažinti, kad Šimašiaus mintys bent jau korektiškai pateiktos, tai nėra kaip pykti. Aš labai trumpai. Noriu pasisakyti apie visus tuos klegetuojančius, kad seniai laikas naikinti GP, o dar geriau kažką apie kailio keitimą. Tai va, brangieji, jūsų žiniai – GP suveikė ir padarė savo darbą – nuvarė išsip... „I trust my immune system“ skiepytis, liko tik paskutiniai mohikanai.
Deja, dalis tapo sočiais pietumis žemės kirminams. GP buvo vienas geriausių dalykų, kuris atsirado bandant suvaldyti šią pandemiją. Tai niekada nebuvo prievartos forma, tai buvo įrankis priminti visuomenei, kad yra ne tik teisės, bet ir pareigos“, – feisbuke rašė jis.
E. Kulikauskas rašė, jog viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Tad ir Galimybių pasas nebuvo išimtis.
„Visada buvo deklaruojama, kad jo bus atsisakyta, kai tik leis aplinkybės. Ar ta diena šiandien? Na, aš tiesą sakant, vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Ar omikronas toks lengvas, kad galėtume pasileisti plaukus?“, – klausimą kėlė jis.
Ciniškas chirurgas rašė matantis kitų šalių praktiką, bet nėra tikras, ar reikia skubėti šiuo klausimu.
„Taip, aš matau, kad kai kurios šalys atsisako pandemijos valdymo įrankių, bet jos anksčiau pradėjo, anksčiau ir baigė. Žinau, kad distanciją pabaigsime ir mes, bet vis tiek nesu tikras ar verta pradėti spurtuoti anksčiau laiko. Omikronas tikrai praeis kaip vasariška liūtis ir klius visiems. Tie kas turi skėtį, gali sušlapti padalkas, na o tie, kurie skėčio neturi – liks stovėti šlapiais triusikais. Va ir visa filosofija“, – rašė jis.
E. Kulikauskas pabrėžė, jog visi Vyriausybės sprendimai bus priimti remiantis ekspertų įžvalgomis.
„Kad ir kaip pasielgs vyriausybė, tai nebus jokio oportunisto, instituto ar ponios Janės su gėlių rėmeliu nuopelnas. Taip nuspręs ekspertai, kurie nuolat suka galvas, kaip optimaliausiu maršrutu išlaviruoti laivą ir pasiekti saugų uostą. Geras kapitonas nuo tiesiog kapitono skiriasi tuo, kad sugeba saugiai pasiekti tikslą net ir siaučiant štormui. Mums visiems reikia ne ramios jūros, o nepamesti kurso ir visada žinoti, kur yra mūsų tikslas“, – feisbuke rašė E. Kulikauskas.
