Apie išaugusias šildymo bei maisto kainas ir galimybes jas mažinti buvo kalbama ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Paluckas apie PVM mažinimą maistui: valstybė lazdą visada turi
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas, komentuodamas šalies vadovų replikas apie teikiamus pasiūlymus, akcentavo, kad šiuo metu reikia mažiau atsainumo.
„Manau, kad šioje situacijoje reikia šiek tiek mažiau atsainumo, mažiau politinės konkurencijos išraiškos, o daugiau konstruktyvių pasiūlymų“, – teigė politikas.
Jo teigimu, šiuo metu būtina sustoti ir išspręsti problemą.
„Nesugriaukim šalies finansų, išspręskime gyventojų susiklosčiusias problemas ir paskui tą medalį – ar jis šokoladinis, ar auksinis – pasidalinsime, bet akivaizdu, jog tos priemonės arba siūlymai, kuriuos pateikė Vyriausybė, yra stipriai vėluojantys ir per mažos apimties“, – sakė G. Paluckas.
Socialdemokrato teigimu, PVM lengvata arba mažesnis tarifas kontroliuojamoje energetikos rinkoje yra vienas efektyviausių būdų mažinti kainas.
„To PVM sumažėjimo niekas pavogti ar pasisavinti negali, kas galėtų būti kitais atvejais, kur rinka nekontroliuojama, bet tai tik vienas žingsnis, nes mes turime ir individualių vartotojų, kurie šildosi dujomis, elektra ir jiems kainos šoko 2, 3, 4 kartus daugiau netgi daugiau nei besinaudojantiems centriniu šildymu“, – argumentavo parlamentaras.
Kaip pavyzdį jis pateikė Švediją ir Estiją, kur, įvertinus suvartojamos šilumos rodiklius, mokama vienkartinė universali išmoka.
Kalbėdamas apie PVM mažinimą maistui, G. Paluckas teigė, kad nauda nebūtinai, kaip sako valdantieji, nusėstų didžiųjų prekybininkų kišenėse.
„Taip, akivaizdu, kad 80 proc. mažmeninės prekybos rinkos užima didieji prekybos centrai – tai sukuria tam tikras problemas, bet ir sukuria tam tikras galimybes, nes jei mes šnekame apie siekį, jog sumažintas PVM pasiektų žmonių kišenes, tai tartis su tais didžiaisiais penkiais prekybininkais yra gerokai paprasčiau nei su aibe kitų“, – sakė Seimo narys.
Jo teigimu, su prekybininkais galima pasirašyti memorandumą.
„Yra tokia tendencija – valstybės vis daugiau teigiamai kišasi ir stengiasi kištis į ekonominius procesus. Ta konvencinė, įprasta ekonominė logika, kad viską išspręs rinka, subalansuos nematoma rinkos ranka, jau nebeveikia ne tik Europoje, bet ir JAV. Lazdą čia valstybė visada turi“, – pabrėžė G. Paluckas.
„Pricer“ vadovas: vienas iš saugiklių – konkurencijos užtikrinimas
Kainas stebinčio portalo „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas teigė kiekvieną mažą pastangą sumažinti kainas vertinantis teigiamai, nes po mažą žingsnelį galima sukurti bendrą rezultatą.
„Čia nėra turbūt tokio sprendimo, kad vienoje vietoje nuėjai, pasukai kranelį ir viskas atpigo. Pritarčiau visoms iniciatyvoms, kurios veda prie to, kad mūsų priklausomybė nuo energetikos kiekių, nuo energetikos šuolių mažėtų ir mes galėtume turėti kuo didesnį pasirinkimą“, – sakė A. Vizickas.
PVM mažinimo maistui klausimas, pasak jo, yra kompleksinis.
„Yra kiauro kibiro efektas, nes dažnu atveju, kai mes turime padidėjusias pensijas, tai netrukus ateina momentas, kai padidėja kainos ir tos padidėjusios pensijos negali įpirkti to krepšelio, kokį galėjo įpirkti prieš didėjimą. Čia turėtų atsirasti kažkoks mechanizmas, kuris leistų padidėjimo nekonvertuoti į didesnes kainas“, – akcentavo laidos dalyvis.
A. Vizicko vertinimu, konkurencijos užtikrinimas turėtų būti vienas iš to saugiklių.
„Šiandien dienai mes galime pasakyti, kad per porą metų mes matome rinkoje pasikeitimą ir konkurencija yra atsiradusi“, – pastebėjo jis.
Portalo vadovas paaiškino, kad fiksuojami dideli kainų skirtumai tarp privačių gamintojų prekių ir tų, kurios turi žinomą prekės ženklą.
„Jei privačia etikete litras pieno kainuoja iki 50 centų, tai tuo tarpu „brendinis“ pienas kainuoja 1,29 – du kartai. Tas pats su sviestu, visais kitais dalykais“, – teigė A. Vizickas.
Kalbėdamas apie PVM mažinimo maistui idėją, jis sakė, kad įmanoma daryti tinkamus sprendimus.
„Kurių pagalbą galimai mokesčio sumažinimas nebūtinai nusėstų prekybininko kišenėje“, – sakė pašnekovas.
Apibendrindamas A. Vizickas akcentavo, kad labiausiai paveikti kainų šuolius galima didinant konkurenciją bei efektyvinant ūkio veiklą bei valstybės valdymo struktūrą.
„Čia, ne vieno sprendimo problema“, – akcentavo jis.
Majauskas: komitetas pritartų siūlymui mažinti PVM šildymui
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas pripažino, kad šiuo metu reikia rodyti daugiau empatijos.
„Žmonės susiduria su sparčiai augančia infliacija ir reikšmingai, kartais net kartais išaugusiomis energijos kainomis. Čia iš tiesų verta nagrinėti PVM mažinimą reguliuojamose rinkose, kur valstybė reguliuoja kainas ir kur visa nauda atitektų vartotojui“, – sakė politikas.
Jis teigė, kad PV centriniam šildymui svarstoma sumažinti iki 5 proc.
„Aš manau, kad Seimo BFK pritartų, jeigu Vyriausybė tokį siūlymą pateiktų. Toks sumažinimas nuo 9 iki 5 proc. galėtų kainuoti apie 17 mln. eurų netektų valstybės biudžeto pajamų per metus. Mano supratimu, tokia lengvata galėtų galioti tol, kol bus pilnai sutvarkytas centrinis šildymas, kuris užtikrintų prieinamą kainą vartotojams ir tuo pačiu būtų įgyvendinta visuotinė daugiabučių renovacija, kuri užtikrintų, kad šildymo sąnaudos būtų mažesnės“, – komentavo M. Majauskas.
Visgi jis atkreipė dėmesį ir į kitus niuansus.
„Tačiau verta paminėti, kad šis tarifo sumažinimas iš tiesų esminio pokyčio kainoms gali ir neturėti, kai centrinio šildymo kainos kartais auga ir 50 proc., tačiau šiuo atveju, kada rinka yra reguliuojama, visa sumažintų mokesčių nauda atitektų vartotojui“, – akcentavo Seimo narys.
Komiteto vadovas taip pat sakė, kad galima diskutuoti ir apie PVM lengvatą dujoms.
„Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad čia mes kalbame apie iškastinį kurą – ar mes norime subsidijuoti iškastinį kurą, čia ta diskusija gali būti nelengva“, – pripažino M. Majauskas.
Kalbėdamas apie elektros rinką, jis akcentavo, kad ją planuojama dereguliuoti.
„Jei ir būtų pritaikytas sumažintas PVM, labai svarbu, kad tai būtų daroma reguliuojamos kainos rinkoje“, – komentavo M. Majauskas.
Vis dėlto, komentuotamas idėjas apie platesnį spektrą kainas mažinančių priemonių, BFK vadovas teigė, kad su mokesčių mokėtojų pinigais reikia elgtis atsargiai.
„Atkreipsiu dėmesį, kad vis dar šiuo metu turime biudžeto deficitą, kas reiškia, kad išleidžiame daugiau pinigų nei surenkame, auga valstybės skola atitinkamai. Todėl aš būčiau linkęs skaičiuoti pinigus labai atidžiai ir rezervuotai vertinčiau bet kokius didelius mostus mokesčių mokėtojų pinigais“, – sakė parlamentaras.
PVM lengvatą maistui, pasak M. Majausko, taiko nemaža dalis ES valstybių, tačiau Lietuvai, kaip akcentavo pašnekovas, tokia priemonė nebūtinai būtų efektyvi.
„Deja, Lietuvoje mes turime labai koncentruotą prekybos centrų sektorių ir matome, jog jie yra vieni didžiausių pelno mokesčių mokėtojų. Ta ribota konkurencija jiems sudaro galimybes didinti kainas. Jei mes sumažintume PVM, tai didžiausią naudą pasiimtų būtent prekybininkai ir vartotojai tokios naudos pajustų gerokai mažiau“, – sakė Seimo narys.
Toks sprendimas sumažinti PVM maistui iki 5 proc., kaip komentavo M. Majauskas, valstybei kainuotų per metus 457 mln. eurų, tad į tokią priemonę BFK pirmininkas pripažino žiūrintis rezervuotai.
„Su tokia suma, aš manau, kad mes vienu sprendimu galėtume mokytojo profesiją prestižine, padidindami atlyginimus jiems 50 proc. Padidinę atlyginimus mes naudą, matyt, jaustume ne vienerius metus, spręstume Lietuvos konkurencingumo, darbo našumo ir daug kitų klausimų“, – teigė M. Majauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kaimyninėje Lenkijoje, į kurią apsipirkti vyksta nemažai tautiečių, bendras PVM tarifas yra didesnis – 23 proc.
„Aš labai atsargiai vertinčiau laikinų problemų ilgalaikius sprendimus mokesčių politikos instrumentais“, – sakė M. Majauskas.
Visgi politikas teigė, kad ilgainiui maisto produktams lengvatinis PVM tikriausiai bus įvestas.
„Tačiau tol, kol mes turime didelę prekybos centrų koncentraciją, siekiančią net 76 proc. Rinkos, tikėtina, jog bet koks PVM sumažinimas tiesiog padidintų akcininkų pelnus. Todėl Lietuva rinkosi ne PVM mažinimo kelią, o didinti gyventojų pajamas“, – akcentavo parlamentaras.
Jo teigimu, per metus prarasti apie 450 mln. eurų būtų didžiulė našta.
„Tokia našta biudžetui yra nepakeliama, atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas duotų ribotą naudą vartotojams“, – pridūrė M. Majauskas.
Ekonomistas: turime daryti savo namų darbus
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, kalbėdamas apie kainas Lenkijoje, atkreipė dėmesį, kad Lenkija yra galvos skausmas daugeliui aplinkinių šalių, nes turi konkurencinį pranašumą.
„Visų pirma, dėl silpno valiutos kurso ir net drįsčiau sakyti per silpno – visos kaimyninės šalys su Lenkija turi neigiamą pasienio prekybos balansą“, – paaiškino Ž. Mauricas.
Lietuva, net ir sumažinus PVM tarifą maistui, anot ekonomisto, vis tiek turės neigiamą balansą su Lenkija.
Ž. Mauricas neigiamai įvertino Lenkijos priimtą vadinamąjį antiinfliacinį skydą.
„Tai nėra labai geras Lenkijos gestas, nėra geras sprendimas“, – komentavo laidos dalyvis, paaiškinęs, kad toks sprendimas neigiamai veikia visas kaimynes.
Visgi iššūkis, kaip akcentavo Ž. Mauricas, yra didelis, nes Lenkija papildomai taiko ir populistinius sprendimus – pavyzdžiui, sumažina mokesčius iškastiniam kursui, kai visa Europa kalba apie žaliąjį kursą.
„Mes kaip Miunchauzenas savęs iš pelkės už plaukų neištrauksime, nes mes esame grynoji visų energetinių žaliavų grynoji importuotoja – tiek dujų, tiek naftos, tiek elektros. (…) Ne mūsų rankose, tik tada reikia daryti savo namų darbus – tarkime, šildyme pereiti prie biokuro, (…) o kalbant apie elektros energiją, tai jungtis reikia didinti, sinchronizuoti savo sistemą su Skandinavijos šalimis.
Ten elektra šiek tiek pigesnė nei Baltijos šalyse. Mes tokie esame atskira zona, kurioje galutinę rinkos kainą nustato brangiausias gamintojas – dujos“, – kalbėjo ekonomistas.
Dėl to, pasak jo, būtina taip pat investuoti daugiau ir į atsinaujinančią energiją.
Visgi Ž. Mauricas akcentavo, kad reikia galvoti būdus, kaip ieškoti konkurencinio pranašumo prieš Lenkiją.
„Mes turime gerinti konkurencinę aplinką, didinti pasiūlą, didinti atlyginimus, pritraukti žmonių tam, kad efektyvinti savo veiklą ir tik tokiu būdu konkuruoti. Mes nekonkuruosime Lenkijos kainomis, tai neįmanoma, nei viena kaimyninė šalis to negali padaryti“, – argumentavo jis.
Ekonomisto vertinimu, pirmasis šių metų pusmetis bus toliau sudėtingas – nominaliai augsime, bet realiai ne.
„Tik antroje pusėje galima suteikti daug vilties, jei išsispręs pasaulinių gamybos grandinių užstrigimas, kas, kažkiek vilties yra, kad sprendžiasi“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Visą „Žinių radijo“ diskusiją apie priemones infliacijai valdyti žiūrėkite čia:
