Komunistinės Kinijos valdžios užuominos Vladimirui Putinui nepradėti karo per žiemos Olimpines žaidynes, atrodo, pildosi. Nes po prezidento patarėjų lygio Normandijos ketverto susitikimo Prancūzijoje Rusijos atstovas pritarė idėjai tęsti derybas tarp Kijevo ir Maskvos, praneša LNK žinios.

„Susitarėme, kad nepaisant skirtingų Minsko susitarimo aiškinimų, kurių yra tarp Ukrainos ir atskirų Donecko ir Luhankso sričių atstovų, paliaubų turi būti laikomasi bet kokiu atveju“, – teigė Rusijos prezidento administracijos atstovas Dmitryj Kozak.

Tai tikrai gera žinia aštuonerius metus tarp Ukrainos ir Rusijos ginklų įstrigusiems šios teritorijos gyventojams.

„Visi mano vaikai gyvena Ukrainoje. Be abejo, kad norėčiau ten laisvai važinėti. Norėčiau, kad jie sugrįžtų čia, bet turbūt negrįš“, – kalbėjo vietos gyventoja Tamara.

Kita vertus, per tuos gyvenimo pafrontėje metus žmonės priprato, kad derybos tolimose Europos sostinėse niekaip nepakeitė jų padėties.

„Niekas nepasikeis, visiškas nulis, tiesiog tuščiai apsimetinėja, kad pažymėtų langelį, jog derybos įvyko“, – kalbėjo vietos gyventojas Vassily.

Savo ruožtu Ukrainos atstovas Paryžiaus susitikimą dėl padėties Ukrainoje pavadino Minsko susitarimų reanimacija, o rusai pritarė tolesnėms deryboms.

„Teigiama žinia yra tai, kad visos pusės yra pasirengusios ir nori spręsti esamus nesutarimus. Tai taip pat svarbus ir teigiamas signalas. Be abejo, būčiau nenuoširdus, jei nepasakyčiau, kad norėtume greitesnių ir didesnių rezultatų. Be abejonės, nėra didesnio visos Ukrainos tautos troškimo nei sustabdyti karą ir susigrąžinti mūsų teritorijas, mūsų žmones“, – teigė Ukrainos Prezidentūros vadovas Andriy Yermak.

„Sudarėme skirtingų Minsko susitarimų traktuočių interpretacijų sąrašą. Ne paslaptis, jog jų yra. Todėl reikia papildomų Vyriausybių konsultacijų ir Ukrainoje, ir kitose Normandijos šalyse. Ir po dviejų savaičių surengti susitikimą Berlyne, kad būtų pabandyta rasti sprendimus toms problemoms, kurios, labai gaila, nebuvo sprendžiamos ilgą laiką – pastaruosius septynerius metus“, – po susitikimo teigė Rusijos prezidento administracijos atstovas D. Kozak.

Reikia tikėtis, kad tokią išblaivinančią įtaką Kremliaus režimui padarė V. Putino diplomatams įteiktas raštiškas JAV atsakymas į Rusijos reikalavimus. Nors Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui jis aiškiai nepatiko.

„Tai reakcija, kuri leidžia tikėtis rimto pokalbio, bet pagal ne pirmo svarbumo klausimus. Į pagrindinį klausimą pozityvios reakcijos šiame dokumente nėra“, – sakė S. Lavrovas.

Taigi, nepaisant neseniai įvykusių tiesioginių S. Lavrovo ir JAV Valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno derybų, Vašingotnas ir NATO sąjungininkai nesutiko su pagrindiniu Rusijos reikalavimu neleisti Ukrainos į NATO.

Kita vertus, net V. Putino antrininkas Dmitrijus Medvedevas, paklaustas apie naujo ginkluoto konflikto padarinius, palaikė mintį tęsti derybas.

„Tai būtų pats dramatiškiausias, tiesiog katastrofinis scenarijus, tikiuosi, kad to niekada neatsitiks“, – teigė Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius D. Medvedevas.

Beje, nors amerikiečiai rusams skirto dokumento nepaviešino, S. Lavrovas pareiškė, jog jis vis vien nutekės.

„Tai ne dokumentas dėl formalių derybų, tai nėra konkretūs siūlymai. Jis apibrėžia tam tikras mintis ir idėjas, kaip galėtume kartu, jei jie į tai pažiūrės rimtai, pagerinti kolektyvinį saugumą“, – teigė JAV Valstybės sekretorius A. Blinkenas.

Jeigu vis dėl to V. Putinas atsisakys diplomatinio kelio ir ryšis agresijai Ukrainoje, Rusijai grės labai rimta ekonominė krizė.

„Žingsniai, kuriuos visi kartu žengsime bus nukreipti į dalykus, kurie labai rūpi V. Putinui. Tai Rusijos ekonominės ir finansinės galimybės. Tarp jų ir galimybės kurti technologijas tuose sektoriuose, kuriais jis labiausiai rūpinasi – naujausios technologijos ir gynyba. Ir kaip sakė mūsų prezidentas, visi įmanomi variantai tebėra ant derybų stalo“, – kalbėjo JAV Valstybės sekretorius A. Blinkenas.

Nepaisant tam tikro optimizmo, kad naujo karo Ukrainoje pavyks išvengti, naujausios palydovinės nuotraukos rodo, kad rusų tankai tebestovi Ukrainos pasienyje.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: