„Šių metų sausio mėnesį kiekvieną savaitę naujų atvejų skaičius vis didėja ir kiekvienos savaitės naujų atvejų pokyčiai, lyginant su prieš tai buvusia savaite, buvo daugiau nei 50 proc. didesnis. Pastebėta, kad dažniau sergantys yra visų amžiaus grupių vaikai, bet didžiausias sergamumas vaikų tarpe yra nuo 11 iki 18 metų amžiaus“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė D. Razmuvienė.
Taip pat daug sergančiųjų, pasak jos, šiuo metu yra ir darbinio amžiaus žmonių grupėje.
„Ar reikėtų sunerimti dabartiniu metu? – Dabartiniu metu dar tik trys savaitės, kaip tas atvejų skaičius yra didėjantis, augantis, mes vis lipame į kalną. Ko gero, reikia dar poros savaičių, kad mes pasiektume tą piką“, – komentavo epidemiologė.
D. Razmuvienė pastebėjo, kad sunku pasakyti tiksliai datą, kada naujų susirgimų atvejų skaičiai ims mažėti, bet, anot jos, pagal kitų šalių patirtis matoma, kad jie auga 4-5 savaites, po to kelias savaites situacija stabilizuojasi, o tada susirgimų kreivė krenta žemyn.
„Prognozuoti, kada tai pasibaigs arba kada bus pikas, tikrai labai sunku, bet dabartiniu metu reikėtų kiekvienam pagalvoti, kad vis dėlto darbe užsikrečia nemažai žmonių. Palyginus pirmą šių metų savaitę su trečia, tai užsikrėtimų darbo vietoje padaugėjo dvigubai, taip, kad, jei įmanoma, reikėtų pagalvoti apie darbą nuotolių ir renginių, susibūrimų lankymasis turėtų būti minimalus, o jeigu yra lankomasi, tai naudojamasi respiratoriumi netgi oro sąlygomis, jei negalima išlaikyti atstumų“, – sakė NVSC epidemiologė.
Visgi ji teigė, kad sunku nuspėti, kokius skaičius galime pasiekti piko metu.
„Kad augs kreivė, tai tikrai, bet kokį skaičių pasieksime, aš nežinau, kas čia galėtų pasakyti“, – teigė D. Razmuvienė.
Laidos dalyvė pripažino, kad prie spartaus atvejų šuolio prisidėjo ir ugdymo įstaigos.
„Pirmadienio duomenimis, apskritai Lietuvoje registruota daugiau nei 800 protrūkių Lietuvoje įvairaus pobūdžio vietovėse. Iš tų 800 beveik 600 protrūkių ugdymo įstaigose – ir pradinio, ir pagrindinio, ir vidurinio ugdymo įstaigose. (…) Tie protrūkiai ugdymo įstaigose nėra skaitlingi – reiškia, vienoje klasėje vieno protrūkio metu neserga daugiau nei iki dešimties ugdymo procese dalyvaujančių asmenų ir vaikų. Tai yra gerai“, – įvertino specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jei protrūkiai mokyklose tampa skaitlingi, įstaigų vadovybės turi teisę taikyti infekcijų ribojimo režimus.
„Toks infekcijų ribojimo režimas nėra jokia naujiena. Tai buvo taikoma ir gripo epidemijų metu – (...) norint uždaryti ugdymo įstaigą, turėtų mokykloje, ugdymo įstaigoje sirgti daugiau kaip 20 proc. mokinių arba kažkokiame atskirame sraute: pavyzdžiui, pradiniame ugdyme“, – paaiškino D. Razmuvienė.
„Yra reguliavimas ir kiekviena ugdymo įstaigos, kiekvienas administratorius, direktorius pats gali priimti sprendimą, kaip elgtis ir ugdymo procesą stabdyti ne trumpesniam kaip 7 dienų laikotarpiui arba 14 dienų. Tėvai, globėjai nedarbingumo pažymėjimą gali gauti vaikams, kuriems yra iki 8 metų amžiaus“, – tęsė ji.
Vis dėlto epidemiologė teigė nemananti, kad visame ugdymo procese reikėtų taikyti bent trumpą nuotolinį mokymą.
„Pasižiūrėkime – vienos mokyklos serga ir yra keli protrūkiai neskaitlingi. Kam jas uždarinėti? Tik viena mokykla Lietuvoje yra, kurioje protrūkio metu susirgo 18 asmenų. Vienintelė“, – akcentavo D. Razmuvienė.
Tad, anot jos, jei toliau mokiniai yra testuojami bei tie, kurie suserga, izoliuojami, procesą valdyti galima, o kiekviena įstaiga turi galimybes imtis įvairių priemonių.
„Tai galėtų atitolinti tam tikrą plitimą, kaip atostogų metu sustabdoma, bet vis dėlto vaikai nesėdės namie, jie vaikščios, visur dalyvaus ir tėvai – retas, kuri dirba nuotoliniu metu. Taip, kad tikrai, to viruso užsikrėtimo niekaip nepavyks išvengti“, – kalbėdama apie bendrą visos švietimo sistemos perkėlimą į nuotolį sakė NVSC epidemiologė.
D. Razmuvienės teigimu, jau dabar yra svarstoma prailginti tyrimų laboratorijų ir mobiliųjų testavimo punktų veiklą arba atidaryti jų papildomai.
„Apie tai yra galvojama ir tai dabartiniu metu yra daroma“, – sakė laidos dalyvė.
Ji teigė pritarianti minčiai, kad jei neatsiras naujų COVID-19 atmainų, pandemija gali eiti link pabaigos, tačiau to kol kas, kaip pabrėžė D. Razmuvienė, užtikrinti negali niekas.
„Jei mes pasibaigsime su omikronu, kuris tikrai susargdins visą Europą ir Lietuvoje turės prasirgti didelė dalis žmonių, aš manau, kad omikronas turėtų savo invaziją ir pabaigti tiek Lietuvoje, tiek Europoje, bet niekas negali nuspėti, ar kita atmaina neatsiras“, – pridūrė ji.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su epidemiologe klausykite čia:
