„Kol kas laimėtojo (šioje santykių su Kinija krizėje) nėra. Šiuo metu persvara yra kinų pusėje, tas neapibrėžtumas, ypač iš komunikacinės pusės skirtingi signalai, yra labai naudingi Kinijai, ir jie kiekvieną tą signalą tinkamai ištransliuoja vietos žiniasklaidoje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Rytų Europos studijų centro (RESC) politologas Raigardas Boruta.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vyksta gana didelė dezinformacijos kampanija, nukreipta prieš Lietuvą.

„Kinijos vidinėje žiniasklaidoje pasirodo įvairiausių straipsnių, kuriuose ne itin daug tiesos, ir stengiamasi parodyti, kaip Lietuva kenčia tiek ekonomiškai, tiek diplomatiškai. Kalbant apie Lietuvos vidaus politiką, Kinija yra sutelkusi didžiulį dėmesį į virsmus Lietuvos viduje. Kiekvienas opozicijos ir prezidento pasisakymas yra labai plačiai ištransliuojamas.

Stengiamasi paimti tuos taškus, susijusius su Kinija, ir juos išpūsti, ir parodyti, jog Lietuva labai nestabiliai atrodo, ir jos pozicija gali kisti. Kinijai tai labai patinka. Tai parodoma gana dažnai kaip Kinijos spaudimo rezultatas ir būtinybė tęsti tą spaudimą“, – pasakojo R. Boruta.

Demonstruojame pasimetimą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas irgi nemano, kad šioje situacijoje laimime.

„Mes demonstruojame pasimetimą. Tai, kokios žinutės patenka į tarptautinę žiniasklaidą, taip pat rodo tą pasimetimą ir aiškaus plano neturėjimą. Tai, kad mūsų užsienio reikalų ministras paneigė tas žinutes, kurios pasirodo „Financial Times“ arba „Reuters“, nebegelbėja situacijos, nes jos jau yra išėjusios, ir ta komunikacinė netvarka tik dar labiau apsunkina mūsų situaciją“, – teigė T. Janeliūnas.

Pasak politologo, tai jau yra perlipę mūsų nacionalines ribas, ir apie Lietuvos institucijų problemas arba plano neturėjimą kalba ir ES sostinėse, ir Vašingtone.

„Tai mums trukdo ieškoti sprendimų“, – sakė T. Janeliūnas.

Esame rimtoje krizėje

Jeigu Lietuva turi planą, ką daryti šioje situacijoje, pasak politologo, būtų gerai matyti jo realizavimą.

„Nes tos pačios pozicijos, kad mes nieko nekeičiame, kartojimas man neatrodo panašus į planą. Mes turime spręsti krizę. Vargu, ar kas nors pasakytų, kad mes jaučiamės labai ramiai, saugiai, nieko neturėtume daryti, esame pačioje geriausioje situacijoje“, – sakė T. Janeliūnas.

Ne, pasak profesoriaus, mes esame krizėje.

„Tai yra didžiausia diplomatijos krizė turbūt apskritai nuo nepriklausomybės laikų. Nebent galbūt atmetus pirmuosius nepriklausomybės metus, kada reikėjo įtvirtinti apskritai nepriklausomybę ir mūsų pozicijas tarptautinėje sistemoje. Bet po to, kai tapome normalia, pripažinta valstybe, mes tokios diplomatinės krizės (dar neturėjome), kuri kiltų iš dalies dėl nesusipratimo. Dėl konkrečių sprendimų, kurie nebuvo tinkamai parengti ir įgyvendinti, turime vis labiau įsisiūbuojančią krizę, kurios ne tik nesuvaldome, bet ir štai per tokius informacijos ir komunikacijos nutekėjimus mes ją tik dar labiau giliname“, – teigė T. Janeliūnas.

Abejoja, kad pavadinimo pakeitimas pakeistų situaciją

RESC analitikas R. Boruta sutiko, kad nėra iki galo aišku, koks tas planas, ir ar apskritai Lietuva turi kruopščiai parengtą planą.

„Jeigu į planą įeina šis pavadinimo keitimas kinų kalboje, tai aš labai abejoju, kiek tai būtų efektyvu. Manau, kad tikrai nelemtų deeskalacijos. Taip pat kalbant apie Taivaną, manau, kad jiems tai būtų labai ir neparanku, ir nenaudinga toks keitimas. Manau, kad patys taivaniečiai tikrai nesutiktų su tokiu pavadinimo pakeitimu“, – sakė R. Boruta.

T. Janeliūnas siūlė neprisirišti prie paskutiniųjų žinučių.

„Manau, kad pavadinimo kaitaliojimas iš dalies pripažintų klaidą oficialiai, kad buvo neparengtas atstovybės atidarymas, nebuvo suderintos pozicijos ir numatytos pasekmės. Šiuo atveju klaidos pripažinimas mūsų reputacijai be abejo pakenktų.

Iš kitos pusės, sutrukdytų ir globalesnį pasipriešinimo Kinijos įtaką procesą. Nes, jeigu Lietuva žengia žingsnį atgal, ji savotiškai patvirtina, kad Kinijos spaudimas buvo efektyvus. Tai būtų pristabdantis veiksmas kitoms šalims, kurios galbūt svarsto apie tarkime Taivano, Taipėjaus atstovybių atidarymą. Šia prasme tai nėra tik mūsų atsakomybė“, – sakė politologas.

Reitingams ne į naudą

Jis sutinka, kad greičiausiai ir pats Gabrielius Landsbergis ir jo patarėjai vertina, kiek ši situacija turi įtakos ir konservatorių reitingams.

„Visuomenės nuomonė ir partijos reitingas yra svarbūs, taip pat, kaip vertinama konkreti politika. Iš apklausų matome, kad užsienio politikos vertinimai yra smarkiai nusmukę, palyginti su buvusiais laikotarpiais. Žinoma, kad partijai tai neturėtų patikti. Nes vis gi užsienio politika buvo viena svarbiausių, nekintančių konservatorių atramos taškų. Dabar, jeigu net konservatorių rėmėjai nelabai supranta, kas darosi, tai yra blogas ženklas ir partijos perspektyvoms“, – sakė T. Janeliūnas.

Planas ES: greitos reakcijos tikėtis sunku

Viltis, kad mus išgelbės ES, irgi turi savo niuansų. RESC politologas sutiko, kad šiame konflikte būtų itin naudinga ir efektyvu, jeigu ES galėtų suformuoti vieningą poziciją, ir kartu su Lietuva reaguoti į spaudimą.

„Bet, mano nuomone, formuoti vieningą poziciją ES lygmeniu yra itin sunku. ES visada pasižymėjo lėta reakcija. Ir būtent šiame konflikte gana sunku būtų turėti vieningą poziciją, ypač turint omenyje, kad nemažai šalių ir ypač didžiųjų ES valstybių priklausomybė nuo prekybos su Kinija yra reikšminga“, – sakė R. Boruta.

Jo nuomone, kalbėtis reikėtų ir tiesiogiai su Kinija, ir su ES, Vakarų sąjungininkais, ir su Taivanu.

„Kalbant apie gandus dėl pavadinimo keitimo, manau, kad pirmiausia reikia kalbėtis su taivaniečiais ir su Kinija, nes, jei mes pakeisime pavadinimą, kuris nėra priimtinas nei Kinijai, nei Taivanui, tai nelabai efektyvu yra žengti tokį žingsnį“, – teigė R. Boruta.

Pasak jo, siūlymas dėl „Taivano žmonių“ atstovybės nebūtų priimtinas nei Kinijai, nei Taivanui.

„ Taivaniečiams tai labai nepatiktų, ir tai atsilieptų ir ekonominiam bendradarbiavimui su Lietuva“, – konstatavo R. Boruta.

Vakarai irgi nebuvo tam pasiruošę

RESC analitikas konstatavo, kad JAV ir Kinijos santykiai yra įtempti. Taip yra jau nuo paskutiniojo dešimtmečio.

„Tačiau Lietuvos sukurtas precendentas yra nelabai smagus JAV. Mano nuomone, jog Vakarai dar nebuvo pasiruošę atviresnei konfrontacijai su Kinija. Ir Lietuvos precendento sukūrimas išmušė iš vėžių Vakarų pasaulį. Šiuo metu sunku matyti, kaip šį konfliktą galima deeskaluoti. Įvairūs pasiūlymai ir diskusijos vyksta tarp Lietuvos ir sąjungininkų“, – sakė R. Boruta.

VU TSPMI profesorius irgi sutiko, kad situacija yra sudėtinga.

„ Čia gerų sprendimų nebėra. Čia dabar yra sprendimai, kaip iš blogų sprendimų išsirinkti geresnį. Man atrodo, kad tikėtis, kad ES visu svoriu greitai pradės užstoti Lietuvą būtų naivu. Tam reikia labai ilgo pasirengimo ir ilgos distancijos“, – teigė T. Janeliūnas.

Pasak jo, geriausias ir turbūt šiuo metu greičiausias variantas, ko galėtume tikėtis, kad į Lietuvos pusę su panašiais precendentais, nesvarbu kokiu pavadinimu, plėtoti ryšius su Taivanu prisijungtų kitos šalys.

„Buvo žinių apie Slovėnijos pasirengimą imtis panašaus žingsnio. Tai būtų labai geras precendentas, nuimantis įtampą bent jau kuriam laikotarpiui nuo mūsų. Jeigu tai bus pasiekta, po Slovėnijos galbūt sektų dar viena kita šalis. Mes jau nebesijaustume vieninteliai pirmagalyje esantys, kurie sulaukia visų smūgių iš Kinijos“, – sakė T. Janeliūnas.

Politologas juokėsi, kad Ramūno Karbauskio siūlymai dėl situacijos sprendimo tikrai nepriimtini.

„Pulti į kojas Kinijai manau tikrai niekas nenori. Mes esame pasirinkę savo puses. Tikrai nebūsime autokratinių šalių rėmėjais. Tai mums reikia ieškoti sąjungininkų Vakaruose“, – sakė T. Janeliūnas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (354)