„Aš nesiimu čia spręsti, ar bus karas, ar nebus. Nėra turbūt taip paprasta tą ir įvertinti. Turbūt reikia ruoštis ir blogiausiems scenarijams tam, kad jie neįvyktų. Matyčiau tokį skirtumą tarp Vakarų valstybių laikysenos vienu požiūriu: yra valstybės, kurios labai aiškiai sako, kad reikia stiprinti Ukrainą, ir stipri Ukraina būtų geriausia priemonė atbaidyti V. Putino agresiją. Kitiems atrodo, kad kaip tik Ukrainos stiprinimas gali supykdyti V. Putiną, jis gali dar labiau susinervinti, ir pradėti agresyvius veiksmus, ir, kad geriau yra ne stiprinti Ukrainą, bet vis kalbėtis su V. Putinu, ir tikėtis, kad tomis kalbomis pavyks jį atkalbėti nuo kokios nors agresijos“, – pastebėjo A. Kubilius.
Jo nuomone, šitoje vietoje yra daroma klaida, nes labiausiai provokuoja V. Putino agresiją būtent Vakarų silpnumas.
„Arba tos pačios Ukrainos silpnumas. Jeigu Ukraina nebūtų pasirengusi atremti karą, tada tikrai būtų galima prognozuoti, kad V. Putinas išbandytų savo karinėmis pajėgomis eiti į platesnį puolimą prieš Ukrainą“, – kalbėjo A. Kubilius.
Amerikiečių poziciją jis interpretuoja kaip supratimą, kad reikia stiprinti Ukrainą, ir perspėti visus dėl galimų grėsmių, bet kaip tik į tai atsakant kiek galima stipresnėmis paramos priemonėmis Ukrainai, Amerikos kariuomenės pajėgumų parengimu, kad būtų galima juos greitai perkelti į konflikto zoną.
„Aš labiau pritariu tokiai politikai, kad reikia duoti V. Putinui stiprų atsakymą, stiprinant Ukrainą. Bet ne tik tuo, žiūrint ir toliau, įskaitant tai, kad V. Putinas, mano manymu, turi būti labai aiškiai perspėtas, kad bet kokia karinė invazija į Ukrainą bus traktuojama kaip labai grubus karinis nusikaltimas, ir jau V. Putino asmeninė atsakomybė už tokį nusikaltimą turėtų būti nagrinėjama tarptautiniame tribunole. Kitaip sakant, ne tik sankcijomis reikia bandyti atbaidyti, bet ir labai konkrečiai įvardinant V. Putino asmeninę atsakomybę“, – sakė A. Kubilius.
Vienas tikslas pasiektas, kitas – ne
Vieno tikslo V. Putinas vis dėl to pasiekė. Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas pastebėjo, kad su šiuo kariuomenės telkimu V. Putinui pavyko atsisėsti prie derybų stalo su Vakarais.
„Tačiau antras jo tikslas kol kas yra nepavykęs. Jam Vakarų nepavyko suskaldyti, nepaisant to, kad, kaip jūs žinote, yra daug šalių su skirtingomis nuomonėmis Rusijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, yra viena šalis, kurios net užsienio reikalų ministras neseniai buvo apdovanotas Tautų draugystės ordinu. Jie tikėjosi, kad pavyks suskaldyti. Kol kas to padaryti nepavyksta“, – pažymėjo G. Kirkilas.
Pasak jo, net gi priešingai, girdime, kad Suomija, Švedija prakalbo apie galimą stojimą į NATO.
„Yra ir kitų rimtų pasekmių. Manau, kad tikrai bus viso šito konflikto esmė sustiprintos NATO pajėgos rytiniame flange. Tai yra gerai. Tačiau dabar atsakyti į klausimą, ar pavyks (V. Putinui) sukelti karą, dar negalima“, – sakė G. Kirkilas.
Derybos ilgai nesitęs
Kartu politikas kalbėjo, kad tokia situacija, kuomet vyksta tik derybos, ir tam tikri pasiruošimai abejose pusėse, ilgai nesitęs.
„Žinant Rusijos tikslus, ambicijas, turint galvoje, kad V. Putinui tai būtų labai jau didelis pralaimėjimas, jeigu jam reikėtų visiškai atsitraukti, daugiau galvočiau, kad kažkoks konfliktas bus sukeltas. Greičiausiai jis bus sukeltas tuo pretekstu, kad bus kaip nors apkaltinta Ukraina, kad ji kažką darė“, – teigė G. Kirkilas.
Jo nuomone, scenarijus yra panašus kaip Gruzijoje.
„Labai gerai prisimenu tą situaciją, nes tuo metu buvau premjeru. Mes daugybę kartų šnekėjomės su įvairiais Gruzijos politikais ir prezidento atstovais, ir bandėme juos įtikinti, kad nepasiduotų provokacijoms. Deja, nepavyko to padaryti“, – priminė G. Kirkilas.
Jis taip pat neatmetė, kad Kremliaus režimas gali sukelti konfliktą ir be jokių aiškių priežasčių.
„Čia yra visiškai akivaizdu. Šiandien tikėtina, kad vienoks ar kitoks karinis konfliktas įvyks“, – svarstė G. Kirkilas.
Kam Putinui to reikia ?
Atsakydamas į klausimą, kam Rusijos prezidentui visos šios eskalacijos reikia, politikas pastebėjo, kad V. Putino valdžia silpnėja.
„Ji atsiduria tam tikroje desperacijoje. Ji turi daugybę problemų. Tas pats karantinas veikia valdžią. Nelabai sėkmingi buvo ir Dūmos rinkimai. Nepaisant visos neskaidrių rinkimų sistemos, buvo labai daug balsuojančių už kitas (ne už valdžios) partijas. Paties V. Putino reitingas matyt taip pat gerokai svyruoja“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Pasak jo, tokiais atvejais Kremlius visą laiką imasi išorinių veiksmų.
„Jeigu paskaitysite spaudą tai, jeigu dar anksčiau buvo kalbama apie kažkokias ekonomines reformas, Rusijos modernizaciją, apie tai šiandien visiškai nekalbama. Vienintelis dalykas, kuris vyksta, tai toliau stiprinamos karinės pajėgos, jos modernizuojamos, tuo giriamasi. Kryptis yra visiškai aiškiai matoma. Ir vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau, tokia situacija turėjo įvykti, nes toks yra Rusijos kelias“, – svarstė G. Kirkilas.
Dėl Ukrainos, politiko manymu, mes, lietuviai, esame visiškai teisūs, kad Europos saugumo situacija sprendžiasi Ukrainoje.
„Tas yra visiškai akivaizdu. Tą suprantame ne tik mes, bet ir Kremlius. Jis taip pat galvoja, kad ši situacija sprendžiasi Ukrainoje. Todėl jis galvoja, kad galbūt, keliant įtampą, provokuojant, vienaip ar kitaip privers dalį Vakarų valstybių atsisakyti (į NATO jau beveik atsisakyta (…)) nuo gilesnės Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES)“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Bijo Ukrainos sėkmės
Europarlementaras A. Kubilius šioje situacijoje siūlė matyti plačiau Rusijos vaizdą, ir ko ji siekia, ir kaip tai gali atsiliepti Ukrainai, ir, ką Europa turėtų daryti, kad galėtų tinkamai reaguoti į tai, kokią strategiją bando įgyvendinti V. Putinas.
„Aš visiškai pritariu, (…) kad mes stebime bendrą reiškinį visoje posovietinėje erdvėje, kurį pavadinčiau autoritarizmo saulėlydžiu. Žmonių lojalumas autoritariniams režimams Baltarusijoje, Kazachstane, taip pat Rusijoje, gana sparčiai menksta.
Tie režimai nebegarantuoja žmonių gyvenimo gerėjimo. Tai galbūt ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės žymiai ryžtingiau pradeda siekti permainų, demokratijos, ir nebenori tų senai atsibodusių autoritarinių režimų“, – kalbėjo A. Kubilius.
Pasak politiko, Kremlius tą labai gerai supranta, todėl prasideda nervingas elgesys.
„Šitoje vietoje aš matau kelis dalykus, kas jų strategijoje yra svarbu. Be abejo Kremlius labai gerai supranta, kad Ukrainos sėkmė tampant sėkminga ekonomika, stabilia demokratija, yra labai pavojinga Kremliui. Nes Ukrainos sėkmės savo pavyzdžiu gali užkrėsti daugelį Rusijos piliečių sekti Ukrainos pavyzdžiu“, – teigė A. Kubilius.
Integracijos į ES svarba
Pasak jo, Kremlius supranta, kad Ukrainos sėkmė gali būti sukurta tik Ukrainai integruojantis į euroatlantinę bendruomenę – tiek į ES, tiek į NATO.
„NATO galbūt sunkiau priimti sprendimus, matant tą Kremliaus karinį agresyvumą. Bet dėl ES integracijos tai mes ir Europos Parlamente, ir aplink, labai aktyviai siūlome judėti į priekį, suprantant ES vidines problemas. Didžioji problema, kad ES plečiantis kyla vis daugiau problemų priiminėti sprendimus pačios ES viduje, kai kiekviena šalis turi veto teisę. (...)
Bet yra toks kelias, apie kurį daug kalbame, siūlant Ukrainai, taip pat taip vadinamoms trio šalims – tai yra Moldovai ir Sakartvelui, siekti labai apibrėžtos integracijos į vieningą rinką. (…) Šitos šalys gautų teisę įsijungti į bendrą rinką, bet nedalyvautų sprendimų priėmime“, – kalbėjo A. Kubilius.
Jo manymu, dabartinis V. Putino grasinimas Ukrainai ir ES gali būti tai, kas gali išjudinti procesus ES palankia Ukrainos integracijai kryptimi.
„Aš labai nenorėčiau matyti kokių nors požymių, kurie rodytų, kad Ukrainos geopolitinės perspektyvos yra išduodamos. Šiuo atveju yra ne tik ir ne tiek apie NATO, bet ir apie europinę integraciją“, – pabrėžė A. Kubilius.
Politikas vylėsi, kad V. Putino toks agresyvus veikimas paskatins ES atidžiau pasižiūrėti į tai, kokie faktoriai lemia jos pačios šalių narių politinės valios pareiškimus.
„Tai, kad Vokietija, apsirūpindama dujomis, apie 50 proc. dujų gauna iš „Gazprom“, mano manymu, tai tampa visai ES nemaža problema, galvojant apie visos ES saugumą, kuris labai daug priklauso nuo Vokietijos apsisprendimo“, – pažymėjo A. Kubilius.
Pasak europarlamentaro, kai ES daug kalbama apie strateginę autonomiją, tai pats svarbiausias klausimas turėtų būti, kaip mažinti ES ir jos atskirų šalių priklausomybę nuo „Gazprom“ dujų.
„Kurios tai pačiai Vokietijai nėra galimybių labai greitai pakeisti, nes Vokietija neturi tiek terminalų (…). Štai į ką verta atkreipti dėmesį šitomis aplinkybėmis. Jeigu artimiausiu metu neprasidės kariniai veiksmai, tai šitos pamokos, kurias V. Putinas visiškai neprašant duoda, turėtų padėti Europai suprasti jos pačios esmines saugumo problemas, kurias reikia ilgainiui, nuosekliai pradėti ir imtis spręsti“, – kalbėjo A. Kubilius.
Mato dvi geras žinias
G. Kirkilas visoje šioje situacijoje mato dvi geras žinias.
„Pirmiausia, savo agresyvumu Rusija labai atsiskleidė. Tai, ką mes sakydavome anksčiau, (…) į mus pasižiūrėdavo, ypač didelėse valstybėse, kad „galbūt jūs sutirštinate spalvas“? Šiandien visi pamatė, kad tai yra tiesa“, – teigė politikas.
Antra gera žinia, pasak jo, kad vis dėlto, nepaisant spaudimo, ES ir NATO šalys išliko vieningos.
„Aš, tiesą sakant, buvau skeptiškesnis. Dabar matau, kad, nepaisant spaudimo, situacijos, net, nepaisant priklausomybių nuo Rusijos, apie kurias A. Kubilius kalbėjo, šalys išlieka (…) pakankamai vieningos. Tai yra geras ženklas“, – sakė G. Kirkilas.
