D. Jakniūnaitė socialiniame tinkle teigė, jog šis klausimas itin klampus, nes kelia daug emocijų. VU TSPMI profesorė išskyrė dvi pozicijas.
Pirmoji iš jų teigia, kad Rusijos puolimas prieš Ukrainą yra tik laiko klausimas.
„Pirmoji teigia, kad Rusijos puolimas Ukrainoje yra laiko klausimas ir kad diplomatinis procesas yra tik dūmų užsklanda, preteksto ieškojimas arba/ir Rusijos akivaizdus noras su tokiais absurdiškais ultimatumais tik parodyti, kad su ja nesišnekama ir nesiklausoma.
Šioje pozicijoje populiarūs tekstai apie karinę ginkluotę, batalionų skaičius, įvairių scenarijų, kaip Ukraina gali būti užpuolama vardijimas ir vertinimas, Ukrainos pasirinkimo apsiginti ar neapsiginti skaičiavimai. Dar čia populiaru stebėti oro prognozes, nes kažkokiu būdu vasarą Rusija nesurastų būdų karui, jei norėtų“, – išskyrė politologė.
D. Jakniūnaitei ši pozicija kelia abejonių.
„Nes nebando atsakyti, o kam Rusijai reikalinga vienokia ar kitokia okupacija valstybėje, kur nemaža dalis gyventojų yra itin priešiški. Kai Rusija taip gina suverenitetą tarptautinėje sistemoje ir kai jos ekonomika tik pradeda atsigauti. Bepročių argumento Kremliuje nepriimu. Kitaip tariant, karine prasme Ukraina yra pavojuje, kaip yra nuo 2015 m., bet politinis motyvas šiame argumente neišplėtotas“, – tikino ji.
Antroji pozicija – vyksta rizikingas prievartinės diplomatijos ir įtikinėjimų žaidimas.
„Kurio tikslai yra ne tiek ir ne tik Ukraina, o Rusijos vaidmuo Europoje – na, ką pati Rusija vienaip ar kitaip sako. Kartais dalis šios pozicijos atstovų linkę net kalbėti apie blefą. Aš pati nemanau, kad Rusija blefuoja kalbėdama apie tai, kad nepatenkinus jos tikslų, ji panaudos karines ir „karines–technines“ (Putino frazė) priemones. Tik tai nėra tikslų sąrašo pradžioje, o viena paskutinių priemonių“, – mintis dėstė VU TSPMI profesorė D. Jakniūnaitė.
Ji socialiniame tinkle rašė, jog kol kas nėra atsakymo, kokios JAV nuolaidos patenkintų Rusiją.
„Ir būtent tik JAV, nes Rusijai aiškiai nori demonstruoti, kad šnekasi dvi didžiosios valstybės, kad formuojama (tarkim) nauja tarptautinė tvarka, ir nesvarbu, kad iki derybų prireikė daug „įtikinėjimo“ argumentų tankų ir pan. pavidalu. Kartu atkreipkime dėmesį, kaip smarkiai JAV prisidėjo, kad derybos prasidėtų – pavojaus varpai skambėti pradėjo Vašingtone, ir Kijevas ilgai ilgai nesiuntė beveik jokio aliarmo“, – pabrėžė ji.
D. Jakniūnaitės teigimu, „aliarmizmas reikalingas, nes JAV niekaip kitaip negalėtų pradėti kalbėtis su Rusija“.
„Tik tuo atveju, jei grėsmės vaizdinys būtų stiprus. Ir grėsmė yra ir labai apčiuopiama ir matoma, bet šiuo metu vyksta nervų karas, kietos, priešiškos derybos ir daug pozavimo. Manau, mes visi norėtume, kad aš neklysčiau“, – savo įrašą socialiniame tinkle užbaigė VU TSPMI profesorė D. Jakniūnaitė.
