„Seimo kontrolierė daro išvadą, kad patikrinimų metu nustatytų aplinkybių visuma lemia, kad Kybartų URC užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui“, – rašoma prieš kelis mėnesius paskirtos Seimo kontrolierės parengtoje ataskaitoje.

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė atkreipia dėmesį, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą yra aiškiai pasisakęs, kad neteisėtai į valstybę atvykusių migrantų sulaikymas neturi tapti bausme.

„Tai, kad mums visiems savaime suprantama – galimybė nusiplauti rankas šiltu vandeniu ar nusimaudyti po šiltu dušu, nusipirkti maisto produktų, pasigaminti maisto ar tiesiog išsivirti arbatos, čia esantiems asmenims yra tapę privilegija ir laukiamu įvykiu“.

Pasisakydama dėl asmens orumą žeminančių sąlygų Seimo kontrolierė pastebi, kad valstybė privalo pasirūpinti, kad šiems žmonėms būtų užtikrintos bent minimalios, žmogiškąjį orumą atitinkančios sąlygos.

„Su komanda lankydamiesi Kybartuose sutikome įvairių tautybių, kultūrų, išsilavinimo žmones, laikomus perpildytomis sąlygomis, neturinčius net minimalaus privatumo, kamuojamus netikrumo dėl ateities“.

Gyvena susispaudę

Į Kybartus migrantai perkelti dar rudenį iš palapinių stovyklos Rūdninkuose. Jie apgyvendinti pataisos namuose, kur iki tol buvo laikomi kaliniai.

„Prieš šiose patalpose įsteigiant Kybartų URC, jos nebuvo iš esmės renovuotos atsižvelgiant į užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų įrengimo specifiką. Patalpų infrastruktūra savo esme nesiskiria nuo laisvės atėmimo vietoms būdingos infrastruktūros

Užsieniečiams Kybartų URC taikomi griežti judėjimo ribojimai – be pareigūnų leidimo nėra galimybės judėti tarp aukštų, nelydimiems ir be nustatyto pagrindo judėti erdvėje tarp skirtingų korpusų, išeiti už Kybartų URC ribų“, – apie migrantų realybę rašoma ataskaitoje.

Kybartų pataisos namuose apgyvendinti migrantai
Foto: Vytenis Miškinis

Seimo kontrolierius nurodo, kad realiai migrantai gyvena sulaikymo sąlygomis. Be to, žmonėms tenka kone dvigubai mažesnis plotas nei numatyta įstatymuose.

„A korpuse esančiuose kambariuose pastatytos dviaukštės lovos, kurių daugumos apatiniai aukštai apdengti paklodėmis. Užsieniečių teigimu, paklodėmis siekiama atsiriboti nuo bendros erdvės, suteikti daugiau privatumo, ramybės. Kalbinti užsieniečiai skundėsi nuovargiu ir išsekimu, atsiradusiu dėl miego trūkumo, didelio žmonių skaičiaus kambaryje, privatumo stokos.

Apsilankymų metu kambariai visuomet buvo pilni gyventojų, buvo girdimas nuolatinis šurmulys, kambariuose trūko erdvės, skirtos poilsiui ir ramybei. Dviaukščių lovų antrame aukšte miegantys asmenys neturėjo net minimalaus privatumo“, – nurodoma ataskaitoje.

Be to, kilo klausimų ir dėl migrantų laikymo B korpuse – neoficialiai vadinamu „reabilitacija“. Ten įrengti drausmės izoliatoriai su kamerų tipo patalpomis. Migrantai užsiminė, kad čia jie uždaromi juos baudžiant, tačiau pareigūnai tokias kalbas neigia.

„Kybartų URC administracija paaiškino, kad nors B korpuse įprastai laikomi užsieniečiai, sulaikyti teismo sprendimu, į šį korpusą iš A korpuso asmenys taip pat perkeliami dėl jų pačių saugumo (kilus konfliktų rizikai), taip pat dėl vietos trūkumo A korpuse“, – rašoma ataskaitoje.

Žadina naktimis

Svarbu paminėta, kad rengiant ataskaitą nebuvo užfiksuota sisteminių problemų, susijusių su smurtu – nei kalbant apie užsieniečių tarpusavio konfliktus, nebuvo nusiskundimų ir dėl pareigūnų.

Migrantai patikrinimų metu skundėsi, kad jie yra žadinami naktimis ir nuolat spaudžiami grįžti į tėvynę.

„Daugelio kalbintų užsieniečių skundai dėl pareigūnų elgesio buvo susiję su naktiniais patikrinimais ir kasdieniais raginimais grįžti į jų kilmės valstybes. Kalbinti užsieniečiai skundėsi, kad pareigūnai nakties metu ateina į gyvenamuosius kambarius ir tikrindami, ar kambario gyventojai yra lovose, ryškiai šviečia žibintuvėliais, taip pažadindami miegančius ir trikdydami poilsį.

Daugumos kalbintų užsieniečių teigimu, kartais tokie naktiniai patikrinimai vykdomi kelis kartus per naktį, todėl jie neišsimiega, dėl to patiria papildomą nuolatinį stresą ir nerimą.

Kybartų pataisos namuose apgyvendinti migrantai
Foto: Vytenis Miškinis

Kybartų URC viršininkas anksčiau šios problemos nežinojęs ir patikino, kad patikrinimus galima būtų organizuoti ne nakties metu, tačiau atkreipė dėmesį, kad atnaujintus kiekvienos dienos duomenis apie realų užsieniečių skaičių jie turi pateikti VSAT administracijai iki 7 valandos ryto“, nurodoma ataskaitoje.

Be to, migrantai tikino nuolat sulaukiantys pareigūnų klausimų, kada gi jie apsispręs pagaliau grįžti į savo kilmės valstybes, raginimų kuo greičiau apsispręsti tai padaryti, gąsdinimų, kad Kybartų URC ar panašiomis sąlygomis jie bus laikomi dar pusmetį, metus ar apskritai neterminuotą laiką, t. y. iki kol jie apsispręs palikti Lietuvos teritoriją ir grįžti namo.

„Be to, informacija, kuria užsieniečiai raginami grįžti į savo kilmės valstybes už tai jiems siūlant vienkartinę 1000 Eur sumą, įvairiomis kalbomis iškabinta informacinėse lentose. Kalbinti užsieniečiai šį pareigūnų elgesį ir apskritai šią praktiką įvardijo koordinuotu ir nuolatiniu užsieniečiams daromu spaudimu.“

Bandė pats rautis dantį

Seimo kontrolierius pastebėjo, kad Kybartuose užsieniečiams nėra pakankamai prieinamos medicinos paslaugos.

„Vienas apklaustų užsieniečių papasakojo, kad pasiskundus danties skausmu, dvi savaites jam buvo skiriamas vaistinis preparatas „Ibuprofen“ skausmui ir uždegimui malšinti. Kai šis asmuo galiausiai buvo palydėtas pas Kybartuose dirbantį odontologą, dėl užsieniečiui nežinomų priežasčių, šis atsisakė suteikti odontologijos paslaugas, tad ir toliau jis vartojo jam paskirtas tabletes skausmui ir uždegimui malšinti.

Tačiau skausmui neslūgstant ir nesulaukęs jokios papildomos pagalbos, po dar keleto dienų užsienietis savarankiškai bandė išsirauti skaudantį dantį. Tai darydamas dantį sulaužė ir pašalino pusę danties. Po šio incidento pas odontologą jis ir toliau nebuvo nukreiptas, tad patikrinimo metu sakėsi tęsiantis skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų vartojimą“, – tokia realybė užfiksuota ataskaitoje.

Kybartų pataisos namuose apgyvendinti migrantai
Foto: Vytenis Miškinis

Be to, medicinos darbuotojai užsiminė, kad jie pastebi ir vis dar išlikusią kastų sistemą, nors skirtingų tautybių užsieniečiai Kybartuose atskirti.

„Medicinos personalo teigimu, jie pastebi tendenciją, kad pas juos registruojasi aukštesnės kastos ar drąsesni, užimantys, aukštesnę socialinę padėtį bendruomenėje, užsieniečiai. Medicinos personalas prisiminė kelis atvejus, kai žemesnės socialinės padėties užsieniečiai buvo atnešdinti jiems visiškai nusilpę ir dėl didelio ligotumo (itin ūmios žvynelinės bei erkinio encefalito) jiems prireikė būtinosios medicinos pagalbos bei stacionaraus gydymo“, – rašo Seimo kontrolierius.

Be to, labai prasta ir užsieniečių psichologinė būklė, juos kankina nežinomybė dėl ateities ir neigiamos emocijos dėl išgyventų patirčių kilmės valstybėse, Lietuvos ir Baltarusijos Respublikos pasienyje, taip pat laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, kuriose kai kurie jų laiką leidžia net pusę metų.

„Kai kurie užsieniečiai pripažino kalbėjęsi su į įstaigą atvykstančiu psichologu, tačiau skundėsi, kad konsultacijos per trumpos ir jų neužtenka, taigi akivaizdu, kad kartą ar du į savaitę atvažiuojančio vieno psichologo paslaugų neužtenka, kad būtų patenkinti visų užsieniečių, kuriems yra reikalinga psichologinė pagalba, poreikiai. Kybartų URC darbuotojai nurodė, kad pastebėję, jog užsieniečiui yra reikalinga psichologo konsultacija, jam nurodo informaciją susirasti informacinėje lentoje.

Pavyzdžiui, prie Šeimos gydytojo kabineto esančioje informacinėje lentoje yra pakabinta detali informacija apie įvairius 42 subjektus, teikiančius psichologinę ir kitą pagalbą, nurodyti jų kontaktai. Vis dėlto, informacija nurodyta lietuvių kalba, be to, kai kurie užsieniečiai turi ribotas galimybes naudotis telefonu“, – rašoma ataskaitoje.

Nėra jokios veiklos

Iki šiol migrantams nesuorganizuota jokia normali veikla, kuo jie gali užsiimti, todėl didžiąją laiko dalį yra priversti tiesiog gulinėti lovoje.

Kybartuose nėra net laisvalaikio zonų, kur jie galėtų užsiimti savišvieta, ar ramiai pailsėti, be nuolatinio kambariokų šurmulio.

Didelę pagalbą suteikia Raudono kryžiaus ir kitų organizacijų savanoriai, kurie atveža stalo žaidimų, tačiau visiems migrantams jų nepakanka. Planuojama, išsprendus technines problemas, rengti ir filmų peržiūras.

„Apie tai, kas vyksta pasaulyje, užsieniečiai teigė sužinantys naršydami internete savo mobiliuosiuose telefonuose, tačiau telefonus ir internetą turi ne visi, todėl kai kurie užsieniečiai yra visiškai izoliuoti nuo išorinio pasaulio. Kalbinti užsieniečiai teigė, kad jiems labai trūksta veiklos: sportinių veiklų, knygų užsienio kalba, žurnalų“, – rašoma ataskaitoje.

Musulmonai net negali normaliai išpažinti savo religijos, įrengta tik koplytėlė katalikams.

„Kitas maldos kambarys, kuris itin ankštas ir be jokių religinių atributų, įrengtas B korpuse. Pastebėtina, kad tarp korpusų užsieniečiai judėti negali, todėl, kaip užsieniečiams užtikrinama teisė išpažinti tikėjimą, jei skirtingas religijas išpažįstančiųjų maldos patalpos yra skirtinguose Kybartų URC korpusuose, nei pareigūnai, nei užsieniečiai paaiškinti negalėjo“, – pastebima ataskaitoje.

Kybartų pataisos namuose apgyvendinti migrantai
Foto: Vytenis Miškinis

Jau anksčiau kelta problema, kad migrantai nėra tinkamai informuojami apie savo padėtį, be to, nežino, kaip gauti teisinę ataskaitą. Kad ši problema iki šiol neišspręsta, patvirtina ir Seimo kontrolierius.

„Itin ribotą Kybartų URC laikomų užsieniečių galimybę gauti teisinę pagalbą patvirtina ir įrašai Kybartų URC įvykių žurnale, kuriame užfiksuoti reti ir pavieniai advokatų apsilankymai Kybartų URC susitikti su jų klientais. Kybartų URC laikoma apie 650 užsieniečių ir jiems visiems yra reikalinga teisinė pagalba, vis dėlto su advokatais susitinka ir konsultuojasi santykinai tik labai maža Kybartų URC laikomų užsieniečių dalis“, – pastebima ataskaitoje.

Siekiant pašalinti šiuos pažeidimus, Seimo kontrolierė pateikė rekomendacijas Vidaus reikalų ministerijai, Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.