Žurnalisto Rimvydo Valatkos laidoje „Info TV“ V.Rupšys pabrėžė, kad dabartinė saugumo situacija dar nereikalauja kariams išeiti į gatves.
„Bet tikrai mes nemiegame ir darome visas treniruotes, visas planavimo procedūras, esame numatę visus planus nacionališkai kaip mes elgtumėmės, jeigu ta grėsmė pakiltų. O, mūsų apgailestavimui, ta grėsmė vis kyla ir mūsų parengtis dabar kyla“, – laidoje neslėpė jis.
Tačiau kartu Lietuvos kariuomenės vadas pridūrė, kad sprendimo, jog reikia išeiti į „operacijos rajonus“ arba „susitelkimo rajonus“ – vadinant karine terminologija, šiandieninė padėtis dar nereikalauja.
Kariuomenė gali pasirodyti ir Vilniuje
O jeigu atsitiktų taip, kaip Baltieji rūmai suformulavo, kad karas labiau tikėtinas Rusijos prieš Ukrainą, nei atmestinas?
„Ar tokiu atveju pamatytume gatvėse Lietuvos kariuomenės patrulius?“, – teiravosi R.Valatka.
„Galiu patvirtinti, kad amerikiečių prognozės gana realistiškos ir tikrai ta grėsmė yra reali. Tą, ką daro Rusija – esu giliai įsitikinęs iš tų duomenų, kuriuos turiu, ir tais duomenimis dalijasi amerikiečiai su mumis, kiti NATO sąjungininkai, mes patys turime, kad matosi akivaizdžiai, jog tai nėra kažkokia derybinė pozicija arba spaudimas karinėmis priemonėmis, kad kažką būtų galima gauti derybose, ar nuolaidų iš Vakarų“, – kalbėjo V. Rupšys.
„Tikrai ruošiasi karinei agresijai ir tikrai ji gali įvykti ir šiandien, ir po savaitės, net priklausomai nuo oro sąlygų“, – pridūrė jis.
Anot laidos pašnekovo, yra sudaryti reagavimo į grėsmę planai, kuriuose numatyti veiksmų variantai – ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir remiančių NATO pajėgų. „Neslėpsiu – ir amerikiečių pajėgų“, – pridūrė jis.
„Ir ore, ir vandeny, ir sausumos pajėgos tikrai reaguos ir išeis ten, kur tuo metu reikės. Tai yra, kur panašiai veiks Rusijos, Baltarusijos karinės grupuotės. Jei tikrai kils tiesioginė grėsmė, arba kažkokia didesnė tikimybė nei įprasta būtų, tai tikrai mes išeisime (į gatves – aut.). Tai nereiškia, kad į Vilnių būtinai, bet aš neatmetu galimybės, kad gali kariuomenė pasirodyti ir Vilniuje, jeigu bus ženklai, kad Vilniuje kažkas gali vykti. Ir nebūtinai ten kažkokia tiesioginė Rusijos agresija – gali būti įvairių scenarijų. Ir tokių paralelinių, vykdomų hibridinių scenarijų – tam mes taip pat ruošiamės“, – patikino jis.
Reikia paisyti bendrų taisyklių
Paklaustas, kuo Lietuva dar gali padėti ukrainiečiams be ginklų ir ar būtų, galimybė, pavyzdžiui, suformuoti ir nusiųsti į Ukrainą savanorių batalioną. V.Rupšys teigė, kad Ukrainą Lietuva remia nuolat ir ne tik priemonėmis, bet ir instruktoriais.
Tačiau kaip NATO valstybė, Lietuva, vado teigimu, turi paisyti bendrų taisyklių.
„Mūsų saugumo garantas yra tikrai ne Lietuvos kariuomenės galia, ar ne vien ji, o tai, kad esame didelės tarptautinės saugumo organizacijos narė. Tai Rusiją atgraso, stabdo, mes pakankamai jaukiai jaučiamės čia būdami laikydamiesi taisyklių. Šiai dienai deklaruota, kad NATO tiesiogiai nedalyvaus, bet aiškiai mes parodom Rusijai, kad karinėmis priemonėmis remiame – instruktoriais, prisidėjimu parengiant jų vienetus ir teikiant materialinę pagalbą“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Kalbėdamas apie kariuomenės ateitį jis patikino, kad planai – ambicingi.
„Faktas, kad šiai dienai mes labai sparčiai vystome ginkluotasias pajėgas ir kariuomenę, tikrai tie mūsų pajėgumai kyla, aišku, kaip visuomet – jeigu dirbi, tai darai klaidų, visą laiką iškyla visokių problemų, ypač įsigijimo srityje, bet faktas yra, kad tos ambicijos yra pagal mums skiriamą biudžetą, pagal dydį kariuomenės, labai didelės“, – aiškino jis.
R.Valatkos paklaustas, ar kada nors Lietuva turės ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“, Lietuvos kariuomenės vadas paaiškino, kad tiek oro erdvės gynybos sistemos, jūrinės platformos, orlaiviai – visa tai visada būna kitos sistemos dalis.
Jis pabrėžė, kad „Patriot“ ar kita sistema turi būti susieta su valdymo, vadovavimo, informacijos perdavimo sistemomis.
„Šiai dienai mes turime trumpojo ir vidutinio nuotolio oro erdvės sistemas, kurios dabar pagal lygmenį mus tenkina ir daugiau negalėtume peršokti. Vieną dieną, kai mes išvystysime savo prioritetinius pajėgumus, tai yra sausumos, manevro, ugnies ir taip toliau, turbūt prieisime iki to. Tik ar to reiks? Gal nereiks, aš nežinau. Gal bus taika pasaulyje ir nebereiks nieko?“, – klausė jis.
Visą pokalbį žiūrėkite čia:
