Dviejų Seimo komitetų – Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų vadovų laiško kopiją gavo ir Delfi. Apie tai pranešė ir naujienų portalas 15min.lt.

„Globalus demokratinis pasaulis sulaukia didelių iššūkių dėl autokratinių režimų – Rusijos ir Kinijos“, – rašoma laiške.

Laiške užsimenama ir apie Lietuvos patiriamas nedeklaruotas Kinijos sankcijas dėl ryšių su Taivanu stiprinimo.

„Tikėtumėmės JAV paramos Lietuvai, įskaitant ir papildomą gynybos užtikrinimą, ir pastangas paraginti sąjungininkus užimti ryžtingesnę poziciją prieš Kinijos bauginimą“, – teigiama dviejų Seimo komitetų vadovų laiške JAV Kongresui.

„Turint omenyje esamą jėgų disbalansą regione, veiksmingas sulaikymas ir gynyba gali būti pasiekti tik reikiamo skaičiaus vietoje esančių pajėgų, kurios turėtų apimti nacionalines pajėgas ir sąjungininkų pajėgų buvimą, įskaitant nuolatinį JAV karinių pajėgų buvimą, kas yra būtinas, nepakeičiamas elementas“, – teigiama laiške.

Jame taip pat rašoma, kad Lietuva turi ambicijų tapti „vieta, kur nuolat būtų dislokuojami bataliono dydžio JAV daliniai“.

Lietuvos politikų laiške akcentuojama, kad NATO narė „yra pasirengusi suteikti reikiamą infrastruktūrą ir reikiamas sąlygas karinėms pratyboms“.

Seimo komitetų vadovai laiške taip pat teigė, kad Lietuvos „saugumas būtų reikšmingai pagerintas iš anksto dislokuojant JAV karinės technikos ir sustiprinant Lietuvos oro erdvės gynybą“.

„Rusijos politiniai reikalavimai nubrėžti naujas padalijimo linijas negali būti priimti ar svarstomi“, – teigiama laiške.

Tokia pozicija akcentuojama seniai

Kaip skelbia politico.com, Lietuvos lyderiai jau seniai akcentuoja tokią poziciją.

Pavyzdžiui, 2020 metų lapkritį tuometinis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis vizito Vašingtone metu teigė: „Norėtume, kad JAV apsvarstytų galimybę pastoviai dislokuoti karius Lietuvoje, todėl investuojame į infrastruktūrą, siekdami sudaryti sąlygas jų dislokavimui.“

JAV prezidentas Joe Bidenas atvirai ir aiškiai pasakė Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui – jeigu Rusijos kariuomenė įsiverš į Ukrainą, JAV sustiprins NATO rytinį sparną, dislokuodama daugiau karių.

Praėjusį penktadienį trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentarai laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenberą, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininką Geraldą E. Connolly ir NATO šalių parlamentų komitetus, atsakingus už užsienio ir saugumo politiką, išreikšdami susirūpinimą dėl jaučiamos grėsmės šių šalių, NATO narių, saugumui.

Laiške rašyta: „Vienintelė dialogo sąlyga galėtų būti reali deeskalacija ir Rusijos susilaikymas nuo masinio karinių pajėgų telkimo palei Ukrainą. NATO dialogą su Rusija turėtų skatinti sąlygos, o ne darbotvarkė. NATO ir Rusijos susitarimas priklauso nuo Rusijos noro dalyvauti konstruktyviame dialoge, ir tai negali baigtis įprastiniu scenarijumi. Rusija neturi teisės trukdyti NATO kolektyvinei gynybai, sulaikymo strategijai ir planavimui. Dabartinė situacija asimetriška, ji negali tapti jokių diskusijų dėl galimo sumažinimo, ribojimų ar vienašalių suvaržymų iš NATO pusės.“

Kaip rašoma politico.com, užsienio valstybių spaudimas JAV žvelgti į pasaulį jų akimis – įprastas dalykas pasaulio politikoje. Kita vertus, minėti laiškai akivaizdžiai rodo, kad Baltijos valstybės ( ir
Lenkija), kurios visos turi sienų su Rusija, nėra visiškai patenkintos tuo, kaip JAV siekia užkirsti kelią Maskvos agresijai.

Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai gynė JAV administracijos politiką, vykdomą Rytų Europos atžvilgiu: „Mūsų įsipareigojimas mūsų NATO sąjungininkėms rytiniame sparne yra tvirtas. Mes glaudžiai koordinuojame su jomis NATO sulaikymo ir gynybos pastangų klausiais, esant Rusijos agresijos grėsmei.

Tęsiame karines pratybas su Baltijos šalimis ir kitomis sąjungininkėmis, siekiant stiprinti sąveikumą ir pademonstruoti kovinį pasirengimą ir gynybinius pajėgumus.“

Šiaurės Atlanto Tarybos nario Jorge Benitezo teigimu, Baltijos šalių lyderiai siekia draugiškų santykių su J. Bidenu ir jo komanda, tačiau šalių valdžios atstovai galėtų nuoširdžiau ir atviriau išsakyti esamą savo nuomonę.

Pasak straipsnio politico.com, regis, JAV ir Baltijos šalys aiškiai sutaria dėl vienos dalyko – JAV patenkino visų trijų valstybių prašymus nusiųsti Ukrainai priešlėktuvinių raketų „Stinger“ ir prieštankinių raketų „Javelin“.

Praėjusį penktadienį KAM svetainėje išpublikuotame pranešime spaudai rašoma, kad Baltijos šalys stiprins karinę paramą Ukrainai ir perduos JAV pagamintos ginkluotės.

„Nuoširdžiai tikimės, kad šia perduodama ginkluote Ukrainai pasinaudoti nereikės. Baltijos šalys ragina Rusiją nutraukti savo agresyvų ir neatsakingą elgesį“, – rašoma pranešime spaudai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (119)