Policija jau anksčiau yra pranešusi apie keletą atliekamų tyrimų, kai už kyšius medicinos darbuotojai įvesdavo fiktyvų įrašą sistemoje apie žmonėms neva atliktą vakcinaciją, nors išties jo neskiepydavo.
Delfi redakciją pasiekė žinios ir apie kitą būdą neteisėtai gauti galimybių pasą – esą pinigai mokami nuo narkotikų priklausomiems žmonėms, kad šie, apsimetę kitu žmogumi, nueitų į vakcinacijos centrą ir pasiskiepytų. Tokios paslaugos kaina siekia ir kelis šimtus eurų, o ją teikiantys neva yra susileidę net ir po keliolika skiepų.
Bandydamas patikrinti šią informaciją, Delfi kreipėsi į Policijos departamento atstovą Ramūną Matonį, ir šis patvirtino, kad bent panašų atvejį pareigūnai tiria.
„Moteris, kuri yra užregistruota priklausomybių ligų centre ir įrašyta į narkologinę įskaitą. Jai vaikščiojant Sodų gatvėje, prie stovėjimo aikštelės privažiavo vaikinas ir pasiūlė pasiskiepyti už kitą asmenį už piniginį atlygį. Ji taip ir padarė – pasinaudojo kitam asmeniui priklausančiu dokumentu ir pasiskiepijo“, – nurodė R. Matonis.
Dėl šio įvykio dar lapkričio 18 dieną pradėtas tyrimas pagal 2 Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl melagingos informacijos pateikimo siekiant įgyti dokumentą (BK 304 str.) ir dokumento pagrobimo (BK 302 str.).
Už BK 304 str. pažeidimą gresia bauda, viešieji darbai arba areštas, o kaltais pagal BK 302 str. pripažinti žmonės gali net netekti laisvės 6 metams.
Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja papildomai informavo, kad vien sostinėje pagal panašias aplinkybes pradėti 3 tyrimai, paskutinis jų – gruodžio 28 dieną. Visais atvejais nustatyti įtariamieji.
Anksčiau policija skelbė, kad 4 medicinos darbuotojai už suklastotus skiepijimo įrašus, tikėtina, ėmė 200–300 eurų kyšius Naujosios Vilnios poliklinikoje. Tokia paslauga pasinaudojo bent 200 žmonių. Panašia schema įtariama ir Tauragės ligoninės darbuotoja. Tyrimai atliekami dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo.
Tyrimą sostinėje pristatęs šio miesto policijos vadas tuomet atkreipė dėmesį, kad tokios situacijos gali iškreipti statistiką, nes dalis nuo koronaviruso mirusių žmonių, tikėtina, buvo pasiskiepiję tik fiktyviai.
„Tikrai netenkina situacija, kai sakoma, kad žmonės buvo pasiskiepiję, ir štai, matome, mirtis. Galime kalbėti apie tokius atvejus, kai žmonės buvo pasiskiepiję tik teoriškai už tam tikrą pinigų sumą, o paskui galėjo būti pasekmių – liūdnų, negrįžtamų“, – tuomet kalbėjo S. Gagas.
Nuo pandemijos pradžios koronavirusu Lietuvoje susirgo 595,7 tūkst. gyventojų, nuo jo mirė 7,7 tūkst. žmonių.
