„Matėme agresiją iš Lukašenkos pusės, – kalbėjo Y. Johhanson, ir kreipdamasi į vidaus reikalų ministrę Agne Bilotaitę tęsė. – Agne, elgėtės puikiai tvarkydamiesi su šia sudėtinga situacija ir situacija akivaizdžiai deeskaluojasi. Ryte kalbėjau su premjere Ingrida Šimonyte, ji sakė, man irgi taip atrodo, kad Lukašenkai nebeįdomu instrumentalizuoti migrantus. Aišku, mes to nežinome.“
Jos teigimu, Lukašenka siekė suskaldyti Europos Sąjungą instrumentalizuodamas migrantus, tačiau pasiekė priešingą rezultatą – tik suvienijo ES.
„Mes atsakėme vienybe, solidarumu ir veikimu, suteikėme humanitarinę pagalbą, padėjome valstybėms <...>. Gynėme bendrą sieną bendrais resursais“, – kalbėjo ji ir vardino bendrus pasiekimus – sustabdytus skrydžius, naujas sankcijas ir žmonių kontrabandininkų stabdymą.
Tiesa, Y. Johansson teigė, kad turime likti ištikimi europinėms vertybėms bei tarptautiniams įsipareigojimams. Kalbėdama su LRT prieš šią konferenciją ji taip pat tvirtino, kad išstūmimai neturi vietos ES.
„Išstūmimai yra akivaizdžiai neteisėti. Žmonės turi teisę prašytis prieglobsčio“, – prieš LRT sakė ji.
Konferencijos metu Y. Johansson akcentavo, kad daug žmonių šios krizės metu žuvo, todėl džiaugtis dar negalime.
„Žmonės žuvo, kai kurie dar įstrigę šaltuose miškuose, todėl nesakysiu, kad mums pasisekė. Tačiau akivaizdu, kad Lukašenkai nepavyko, bet dar turime ir išlikti budrūs“, – sakė ji.
Pasak eurokomisarės, Europa jau dabar stato vieną moderniausių sienos apsaugos sistemų pasaulyje, tačiau vien išorinių sienų apsauga krizės nesustabdysime.
„Matėme, kad žmonės mirė prie Baltarusijos sienos, įskaitant vaikus. Matome, kad kiekvieną savaitę žūsta žmonės keliaudami per Viduržemio jūrą ir Atlanto kelią. Turime bendradarbiauti su kilmės šalimis. Turime kovoti su kontrabandininkais kelyje ne tik prie sienų. Turime padėti valstybėms ir išvengti nereguliarių išvykimų“, – sakė ji.
„Irakas atsiuntė 10 skrydžių į Baltarusiją pasiimdami savo piliečius. Dirbome su Tunisu, Libija, diskutavome su Afganistanu. Turime spręsti problemas šioje šalyje, negalime laukti, kol turėsime desperatiškus migrantus prie savo išorinių sienų. Klaidinga yra per daug susikoncentruoti į išorines sienas, turime žvelgti plačiau“, – kalbėjo ji.
Į Lietuvą pernai neteisėtai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Nuo pernai rugpjūčio neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai apgręžiami atgal į Baltarusiją.
