„Lietuvos iniciatyva pavyko sutelkti regiono parlamentinių komitetų talką bendrai pozicijai, kad negali būti jokių skirtingų lygių NATO, kad negali būti jokios antros klasės narystės NATO. Čia nėra galimybė Rusijai daryti įtaką NATO nariams, ir uždėti jokių „lubų“ nei pratyboms, nei ginkluotės dislokavimui, nei atgrasymo principui, kuris yra esminis, ir jis turi tęstis“, – pabrėžė Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jis pažymėjo, kad reakcija į dabartines Rusijos eskalacijas turi būti ne atsitraukimas, o kaip tik dar didesnis NATO buvimas mūsų regione.
„Nes, jeigu įvyksta, kas įvykti gali, Baltarusijos absorbcija, ir bus dislokavimai Rusijos karinių pajėgų į Baltarusiją, šitoje vietoje galiu panaudoti istorinę analogiją. Mes, Baltijos šalys, tokiu atveju tampame Vakarų Berlynu Šaltojo karo metais, o Lenkija tampa Vakarų Vokietija. Su visomis iš to ateinančiomis galimybėmis ir rizikomis, kad NATO turi ginti Baltijos šalis taip, kaip gynė Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais“, – sakė L. Kasčiūnas.
Apibrėžė situaciją
Savo laiške NATO vadovybei ir kolegoms iš Aljanso komitetų pirmininkai pabrėžė, kad metų metus Rusija naudojo karinę agresiją prieš savo kaimynus, pažeidinėjo tarptautinę teisę ir skleidė nestabilumą Rytų Europoje ir už jos ribų. Tada, 2021 m. gruodį, Rusija pateikė pasiūlymų dėl „teisiškai įpareigojančių saugumo garantijų“, kurių Kremlius siekė iš Vakarų, parašytų kalba, kuri artima ultimatumo retorikai.
Laiške minima, kad tokių ginčytinų saugumo garantijų reikalavimas atsirado netrukus po to, kai Vakarų vyriausybės įspėjo visuomenę, kad Rusija prie sienos su Ukraina sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių, kas gali signalizuoti apie neišvengiamą invaziją į Ukrainą.
„Rusijos keliamų reikalavimų ir pasiūlymų sąrašas pamina tarptautinės teisės principus, riboja valstybių apsisprendimo teisę ir prieštarauja nacionalinio suvereniteto, teritorinio vientisumo ir tarptautiniu mastu pripažinto sienų nepažeidžiamumo principams“, – rašoma laiške.
Nevienareikšmiai įvertino Rusijos pasiūlymus
Parlamentinių komitetų pirmininkai pažymi, kad pasiūlymas nutraukti NATO atvirų durų politiką prieštarauja nacionalinės valstybės teisei pasirinkti aljansus, ir pažeidžia Vašingtono sutarties 10-ąjį straipsnį.
„Rusija neturi teisės vetuoti NATO sprendimų, taip pat negali primesti savo valios Aljansui, kurio narė nėra. Teisė pasirinkti aljansus turi būti suteikta Ukrainai, Sakartvelui ir kitoms valstybėms, kurios išreiškia tokį ketinimą“, – pažymi parlamentinių komitetų pirmininkai.
Pasak jų, pasiūlymai dėl prevencijos mechanizmų sukūrimo, „apribojimų karinio planavimo srityje“, susilaikymo nuo „karinių pratybų ar kitos karinės veiklos, peržengiančios brigados lygį, kažkokioje sutartoje teritorijoje abiejose Rusijos Federacijos sienos pusėse“, pažeidžia Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį ir pačiame Aljanse nustato skirtingų gynybos garantijų zonas.
„Siūlymas apriboti sausumos vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų dislokavimą apribotų NATO teritorinę kolektyvinę gynybą ir paskatintų Rusijos dominavimą regione“, – rašoma laiške.
Rusija pastiprino savo pozicijas
Komitetų pirmininkai pabrėžė, kad jiems labai rūpi siekiai stiprinti Rytų Europos saugumą ir gynybą, turint mintyje galimą Rusijos įsivežimą į Ukrainą.
„Negalime mainytis savo atgrasymo ir kolektyvinės gynybos su Rusija, įskaitant apribojimus NATO pratyboms mūsų regione arba sąjungininkų buvimą. Privalome tęsti NATO atgrasymą ir gynybos pritaikymą, remdamiesi būtinybe pilnai įgyvendinti Varšuvos viršūnių susitikimo ir vėlesnius susitarimus dėl NATO parengties ir greito pastiprinimo“, – rašoma laiške.
Komitetų pirmininkai pabrėžė, kad Rusija neturi teisės riboti NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo pozicijų planavimo.
„Dabartinė situacija yra asimetriška ir negali būti laikoma pagrindu bet kokioms galimoms diskusijoms dėl kokių nors galimų mažinimų, apribojimų arba vienašališkų suvaržymų iš NATO pusės“, – rašoma laiške.
Jame atkreipiamas dėmesys, kad per paskutinis kelerius metus Rusija reikšmingai modernizavo ir kelis kartus padidino savo pajėgumų spektrą, pagerino karių parengtį, sukūrė A2/AD (angl. anti-access and area denial) sistemas.
„Aljansas vis dar yra savo atgrasymo ir gynybinių pozicijų vystymo etape. Todėl bet kokie NATO laikysenos apribojimai tik įteisintų Rusijos karinį dominavimą ir pakenktų NATO kaip kolektyvinės gynybos Aljansui“, – rašoma laiške.
Kalba apie rizikas
Laiško autoriai pažymi, kad Baltijos regionas susiduria su reikšmingu Rusijos karinių pajėgų padidėjimu prie NATO sienos ir naujausia Rusijos ir Baltarusijos karine integracija.
„Rusijos agresija prieš kaimynines valstybes, dabar dar su prisidėjusia Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų integracija, kelia didelę grėsmę regionui. Neturėtume leisti Rusijai destabilizuoti NATO, skaldant Aljansą, ir griaunant NATO susitelkimą bei ryžtą.
NATO teritorija ir saugumas yra nedalomi. Aljanso nedalumas yra esminis euroatlantinio saugumo ir stabilumo pagrindas“, – pabrėžia komitetų pirmininkai.
Jie perspėja, kad Rusija siekia įgyti karinį pranašumą Europoje, atgrasydama ir atsiedama Jungtines Valstijas nuo savo Europos sąjungininkų ir įgydama karinį dominavimą.
„NATO turi toliau stiprinti savo atgrasymo ir gynybos pozicijas, kad galėtų reaguoti į iš Rusijos kylančias grėsmes ir iššūkius“, – teigiama laiške.
Jo autorių teigimu, vienintelė dialogo sąlyga turi būti pagrįsta realia deeskalacija ir Rusijos sulaikymu nuo masinio Rusijos karinių pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų.
„Rusijos agresija Ukrainoje ir aplink ją negali būti toleruojama ar legitimizuota. NATO dialogas su Rusija turi būti sąlyginis, o ne kalendorinis. NATO ir Rusijos bendravimas priklauso nuo Rusijos noro užmegzti konstruktyvų dialogą, tačiau jis negali vesti į normalius santykius. NATO turi palaikyti ir stiprinti savo atgrasymą bei gynybos pritaikymą, tęsdama dialogą su Rusija.
Atsižvelgiant į šias pavojingas tendencijas, turime išlikti vieningi, dirbti kartu, stiprinant transatlantinę partnerystę, ir stiprinant NATO vaidmenį. Todėl, norėdami parodyti Aljanso vienybę prieš minėtas grėsmes, kviečiame palaikyti aukščiau išdėstytą poziciją“, – pabrėžia komitetų pirmininkai.
Laišką pasirašo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pirmininkai. Jis adresuojamas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui, NATO Parlamentinės asamblėjos prezidentui Geraldui E. Connolly'ui ir NATO šalių narių užsienio reikalų ir gynybos komitetams.
