„Pritarčiau Ukrainos prezidentui ir jo minčiai, kad mažų karų nebūna. Būna tik destrukcija ir ta bėda, kuri užgriūna kitą valstybę ir agresoriaus bandymai paveikti situaciją. Manau, kad vakarai jau yra pavargę nuo tokios karo psichologijos, retorikos, kurią mes girdime jau ilgą laiką iš Rusijos. Ir kartais demokratiškai išrinkti politikai, kurie nėra išrinkti karui organizuoti, ar priešintis.

Jie tiesiog pradeda maišytis savo žodžiuose ir sąvokose“, – apie JAV prezidento J. Bideno pareiškimus kalbėjo EP narys P. Auštrevičius. Politikas dar kartu pridūrė, jog tai „nebūtinai yra pats geriausias dalykas“.

P. Auštrevičius teigė, jog hibridinis karas jau vyksta.

„Tas informacinis srautas, kuris pasiekia mus. Tas gąsdinimas, visokio plauko provokacijos, netgi kibernetinės atakos – visa tai reikia apibendrinti kaip karo veiksmus. Galbūt ne aktyvius karo veiksmus, ne fizinius, kol kas dar nešaudoma. Bet tam tikra stadija karo prasidėjo. Kadangi gyvename visiškai kitose aplinkybėse, kita karo samprata – ta skiriamoji juosta yra labai plona, kada gali prasidėti ir aktyvūs veiksmai“, – „Info dienai“ sakė EP narys.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šiuo metu lankosi Europoje. Jis pats sako, kad kalbėjome su šimtu įvairiausių lyderių – organizacijų, valstybių dėl Ukrainos situacijos. P. Auštrevičius, laidoje paklaustas, ko dar vakarai nepasakė Rusijai deklaruodama savo paramą Ukrainai, teigė, jog būtina aptarti du dalykus.

„Visų pirma – labai vieninga laikysena ir labai aiškus pasakymas, žinia Rusijai ne vien apie tas sankcijas ar nuostolius, kuriuos gali patirti Rusija. Bet galbūt apskritai apie Rusijos vietą pasaulinėje, globalioje politikoje, tarptautinėse organizacijose ir panašiai. Rusija turi būti ignoruojama, ji turi būti išstumta iš tos visos aplinkos. Ir tai turi būti pasakyta labai aiškiai ir visų. Laukčiau to pasakymo ne tik iš pavienių valstybių, bet iš organizacijų, kurios jungia vakarus – NATO, ES ir kitos turėtų prisijungti“, – savo įžvalgomis laidoje dalijosi P. Auštrevičius.

Antrasis dalykas, kurio dabar reikia, anot P. Auštrevičiaus, fizinės pagalbos Ukrainai.

„Ypatingai ta pažangi ginkluotė, kuri iš tikrųjų atgraso agresorių. Nes jis vienu ar kitu atveju skaičiuoja galimas aukas, įsiveržimo kainą. Todėl ne vien žodžiais turime remti Ukrainą. Tai būtų didžiausia klaida, ką vakarai galėtų padaryti – raminti, sakyti paramos žodžius, atgrasymo žodžius. Bet susilaikytų nuo tiesioginės paramos“, – tikino jis.

Petras Auštrevičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Politikas sveikino Lietuvos Vyriausybės sprendimą fiziškai – karine amunicija Ukrainai padėti dabar.

Vokietija karine amunicija Ukrainos neparėmė. P. Auštrevičius sutiko, kad vienybės nėra.

„Netgi atrodytų, kad tos organizacijos, kuriose mes esame, konkrečiai NATO, mano paskaičiavimais, Danija tapo 8 NATO valstybe, kuri pastaruoju metu padeda konkrečiai teikdama ginkluotę, gynybos pobūdžio Ukrainai. Bet tai tikrai yra maždaug ketvirtadalis tos organizacijos narių. O kaip kitos šalys? Kodėl kitos nieko nedaro? Ar tu kažkokių kitokių išskaičiavimų? Manau, kad tai yra saviapgaulė ir tokiais veiksmais, kad ir pasyviai, vis tiek daugiau padedama Rusijai“, – teigė „Info dienos“ pašnekovas.

P. Auštrevičiaus teigimu, Vokietija per šalį net nepraleidžia karinės amunicijos Ukrainai net tranzitu.

„Jeigu pasižiūrėtume tuos skrydžius, kuriais Didžiosios Britanijos kariškiai tiekia tą ginkluotę Ukrainai, jos erdvė buvo apskrista. Nemanau, kad tai yra atsitiktinumas. Manau, kad Vokietijos Vyriausybė pabrėžtinai laikosi taikos pozicijos, politikos. Bet žinote, man atrodo, kad mes gyvename didžiulės įtampos situacijoje“, – aiškino EP narys P. Auštrevičius.

Jo teigimu, pateisint vieningumo nebuvimą Ukrainos atžvilgiu šios šalies korupcinėmis problemomis negalima.

„Tai būtų istorinė klaida, kurios mes galime labai gailėtis“, – „Info dienai“ sakė P. Auštrevičius.

Visą pokalbį galite žiūrėti čia: