Trys kritiškumo lygiai

Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorės Linos Koriznienės teigimu, viskas priklausys nuo epidemiologinės situacijos šalyje, Vyriausybės nutarimų, Operacijų vadovų įsakymų, bet šiuo metu derinamas ir gyvybiškai svarbių funkcijų užtikrinimo savivaldybėje omikron atmainos plitimo atveju priemonių planas.

Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas 15min.lt.

Plane numatyti 3 susidariusios situacijos kritiškumo lygiai bei veiksmai.

I kritiškumo lygis – nustačius susirgimo atvejį izoliacija privaloma tik artimiems kontaktams;

II kritiškumo lygis – nustačius susirgimo atvejį izoliacija privaloma tik asmeniui, kuriam nustatytas susirgimas;

III kritiškumo lygis – nustačius susirgimo atvejį lengva ligos forma sergantiems asmenims izoliacija netaikoma, taikomos asmeninės apsaugos priemonės.

Visi veiksmai atliekami vadovaujantis teisės aktais patvirtintais reikalavimais:

  • Respiratorių ir KN95 naudojimas vietoj medicininių kaukių.
  • Srautų/pamainų valdymas.
  • Kontaktų testavimas atsiradus atvejams įmonėje.
  • Rekomenduojamas 1–3 kartų per savaitę savikontrolės testavimas priklausomai nuo funkcijų atlikimo ir kritiškumo.
  • Darbas nuotoliu būdu (darbuotojų, kurių darbo funkcijų pobūdis tai leidžia).
  • Avarinių ir dispečerinių tarnybų pamainos keičiasi tarpusavyje nekontaktuodamos, pamainos informaciją pateikdamos budėjimo žurnaluose ar kitose laikmenose.
  • Darbas organizavimas pamainomis papildomai atskiriant sergančius darbuotojus, kontaktą su sergančiais turėjusius darbuotojus ir likusius darbuotojus.
  • Darbuotojų transportavimo į darbo vietas organizavimas, tokiu būdu sumažinant papildomų kontaktų su kitais darbuotojais ar miestiečiais tikimybę,
  • Medicinos studentų, karo medikų, savanorių pasitelkimas ir pan.

L. Koriznienės atsakymuose teigiama, kad jei dėl koronaviruso pradėtų stigti darbuotojų, kad ir, pavyzdžiui, viešajame transporte, vienas iš būdų – viešojo transporto reisų skaičiaus mažinimas.

„Artinant jį prie savaitgalinio ar dar retesnio maršrutų režimo, kol sergantys vairuotojai izoliuojasi. Grįžę iš izoliacijos keičia kitus vairuotojus ir taip toliau“, – galimą mechanizmą komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorė.

Foto: DELFI / Robertas Narmontas

Situacija mieste

Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo metu epidemiologinė situacija yra prasčiausia visoje Lietuvoje. Anot L. Koriznienės, atvejų skaičius savivaldybėje yra išaugęs kaip ir visoje Lietuvoje.

„Per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. gyventojų registruoti 2969 atvejų skaičius, sausio 18 d. duomenimis šiuo metu serga 12399 asmenys“, – skaičius pristatė L. Koriznienė.

Ji priminė, jog vakcina nuo koronaviruso padeda išvengti sudėtingų ligos komplikacijų ir Vilniuje skiepą galima gauti 60 vietų.

Savivaldybės duomenimis, didėja koronavirusu sergančiųjų medikų skaičius.

„Vakar dienos duomenimis Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigose užimta 54 proc. COVID–19 liga sergantiems pacientams skirtų lovų, reanimacijos ir intensyvios terapijos – 70 proc. Sergančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skaičius didėja, tačiau kol kas visose, išskyrus VšĮ Naujosios Vilnios polikliniką, sveikatos priežiūros įstaigose paslaugų teikimas užtikrinamas.

VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje dalies šeimos gydytojų saviizoliacijos bei nedarbingumo, nuo trečiadienio poliklinikos Šeimos medicinos centre (adresu V. Sirokomlės g. 8 ) buvo perorganizuotas darbas: atšaukti visi planiniai priėmimo talonai, pacientams išsiųsti SMS pranešimai apie atšauktus vizitus, susisiekiama su pacientais telefonu. Šeimos gydytojai priima tuos pacientus, kuriems reikalinga būtinoji ar skubi pagalba“, – informavo Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorė L. Koriznienė.

Eilės prie Gerulaičio g. testavimo punkto
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Karantino būtinumas vertinamas pagal vieną rodiklį

Apie svarbiausias funkcijas atliekančių darbuotojų užsikrėtimo koronavirusu rizikas jau yra užsiminę ir Vyriausybės atstovai.

Štai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę užsiminė, jog karantino įvedimas priklausys ne tik nuo Vyriausybės rudenį patvirtinto reanimacijos lovų užimtumo rodiklio, bet ir nuo kritines funkcijas atliekančių darbuotojų sergamumo.

Delfi primena, kad ministrų kabineto patvirtinta kritinė riba yra 240 užpildytų reanimacijos lovų. Ketvirtadienį Statistikos departamento pateiktais duomenimis, šiuo metu yra užpildyta 100 reanimacijos lovų visoje šalyje.

Visgi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seime žurnalistams patikslino, jog joks kitas karantino įvedimo rodiklis nėra patvirtintas, tik reanimacijos lovų užpildymas.

„Nėra jokio antro punkto dėl kurio Vyriausybė yra apsisprendusi, ar paskelbusi. Man yra tekę girdėti įvairių interpretacijų, užuominų. Bet reikia labai praktiškai žiūrėti į tą situaciją – būtų labai blogai, jeigu staiga vienu metu turėtų karantinuotis labai daug medicinos darbuotojų. Bet būtent siekiame, kad jų būtų kaip įmanoma mažiau, kaip ir prašydami visų pasiskiepyti ir keisdami izoliacijos ir darbo algoritmus toms profesijoms, kurios yra kritinės.

Jeigu žmonės tiesiog susidurs su kontaktu, jie bus testuoti teigiamai, jie kažkiek turbūt bus izoliuoti. Bet visus kitus mes preferuojame testuoti labai dažnai, kad kuo mažiau žmonių iškristų iš ligoninių ar kitų gydymo įstaigų. Tai tokio kriterijaus, skaičiaus ar kažko tikrai negalėčiau pasakyti, tokio sutarimo nėra“, – apie situaciją kalbėjo premjerė I. Šimonytė.


A. Dulkys šios savaitės pradžioje dar anonsavo, jog kritinių funkcijų veikimą bandys užtikrinti ir keičiamomis tvarkomis – ministerija iki savaitės pabaigos parengs testavimo ir izoliavimo algoritmų pakeitimus kritinėms tarnyboms.

„Šiuo metu dirbame ir ruošiamės testavimo ir izoliavimo galimus algoritmų pakeitimus kritinėms funkcijoms – žmonėms, kurie dirba komunaliniame ūkyje, kurie dirba viešojo sektoriaus paslaugų, viešosios tvarkos ir kitokių panašių gyvybiškai svarbių paslaugų srityse“, – teigė A. Dulkys.

„Juk turime savivaldybių, kur kažkurioje srityje gal tik 2 specialistai dirba kurioje nors srityje ir dėl jų saviizoliacijos gali atsirasti kažkokių problemų. Manau, kad iki šios savaitės pabaigos pasiūlysime tam tikrų algoritmų tam tikroms kritinėms tarnyboms“, – teigė ministras.

Pasak ministro, daugiausiai nerimo šiuo metu kelia klausimas, ar toliau didėjant užsikrėtimų mastams nepritrūks darbuotojų, dirbančių visuomenei kritiškai svarbiose srityse.

„Kiek daugiau nerimo yra dėl to, ar pakaks specialistų. Kaip sergamumas, atvejų skaičius, izoliacijos dalykai gali paveikti specialistų skaičių“, – teigė jis.

Ministro teigimu, užsikrėtimų statistika tarp gydymo įstaigų darbuotojų didelio nerimo bent jau kol kas nekelia.

„Gydymo įstaigose dabar vidutiniškai apie 2–3 procentus darbuotojų serga. Tai dabar tas mums nesudaro dar problemų. Tačiau tai sekame, ir tai yra labai svarbu“, – teigė A. Dulkys.