Prie Ukrainos sienų tvyrant įtampai, Vilniuje vyksta saugumo forumas Ukrainos ir viso regiono grėsmėms aptarti. Specialistai kalba, kad dešimtys tūkstančių ginkluotų karių prie Ukrainos sienos kol kas dar tik bando įbauginti Kijevą.
„Tai savotiška užuomina Berlynui ir Paryžiui – tarkimės“, – LNK sakė „Deutsche Welle“ politikos apžvalgininkas Konstantin Eggert.
„Vakarai reaguoja aršiai. Tie paskutiniai pasisakymai iš sekretoriaus Anthony Blinkeno privertė visus mus susiprasti, kad Rusijos buvimas niekaip nepateisinamas, todėl kalbėjimas su rusais nieko vertas“, – sakė Ukrainos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų ekspertas Mykola Bielieskov.
Tačiau Rusijos žvanginimas ginklais prie sienos gali pakenkti ir šalims sąjungininkėms.
„Tikėtina, kad galiausiai keletas Vakarų valstybių vis dėlto parems Putiną ir bandys spausti Ukrainą. Aš manau, kad Kremlius to ir tikisi. Kita problema – suirutė pačioje Ukrainoje“, – komentavo K. Eggert.
Saugumo ir gynybos ekspertai kalba, kad Ukrainos pasiruošimas karinei intervencijai nepalyginti kitoks nei prieš dešimtmetį – tuo metu profesionaliai kovoti galėjo esą vos 6 tūkst. karių. Dabar Ukrainos išlaidos gynybai siekia 5 mlrd. dolerių, pradėtos formuoti teritorinės gynybos pajėgos, nuolat vyksta karinės pratybos, prie kurių prisideda ir užsienio partneriai.
„Vienu atveju mes tai labai vertiname, kitu atveju mes tikimės, kad šis JAV žingsnis grasinti sankcijomis ir didelių karinių pajėgų sutelkimas Centrinėje Europoje, aprūpinant Ukrainą gausesne amunicija, galiausiai tikrai atstums Rusiją“, – sakė M. Bielieskov.
Įsigytos didelio tikslumo prieštankinės raketos, nepilotuojami orlaiviai iš Turikijos, priešlaivinė ginkluotė, kurios anksčiau Ukraina neturėjo. Taip pat modernizuota sena šarvuotoji technika.
„Jungtinės Karalystės sprendimas aprūpinti mus prieštankine ginkluote – tai labai geri ginklai, tai siektinas pavyzdys. Taip pat ir Estijos skirta prieštankinė ginkluotė, bet mums visko reikia kur kas daugiau“, – komentavo Ukrainos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų ekspertas.
Bene daugiausia paramos Ukraina gavo iš valstybių, priklausančių Liublino trikampiui – Lietuvos ir Lenkijos.
„Nuolat kalbamės skirtinguose formatuose tiek su Jungtinėmis Tautomis, tiek su NATO. Aš tikiuosi, kad būsime pajėgūs pirmiausia susitarti tarpusavyje padėti Ukrainai. Lenkija ir Lietuva su Ukraina esame nuolat“, – sakė Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Andrzej Dudzinski.
Kokios perspektyvos laukia Ukrainos šiuo atveju esą priklauso nuo pačios Rusijos. Buvęs Suomijos Vyriausybės saugumo ekspertas Timas Helenbergas tąkart intervenciją Ukrainoje stebėjo savo akimis.
„Tai, ką jie daro dabar, visiškai nepanašu į tai, ką stebėjome 2014 metais. Rusijos spaudimas telkiant pajėgas prieš Ukrainą jau yra karas. Negalime gaišti laiko ieškodami dialogo, jei kita pusė visiškai nepaiso tarptautinių taisyklių“, – komentavo „Hellenberg International“ vadovas T. Helenbergas.
Esą amerikiečių grasinimas ekonominėmis sankcijomis nėra veiksminga priemonė atgrasyti Rusiją.
„Mes stebime ekonominių sankcijų pasekmes, atrodo, 7 metus. Ar jūs tikrai manote, kad tai turėjo įtakos Rusijos politikai?“, – kalbėjo I. Helenbergas.
Kiti ekspertai sako, kad atgrasytų tik tos ekonominės sankcijos, kurių, tikėtina, amerikiečiai nesiims – pavyzdžiui, stabdyti „Nord Stream 2“ arba atjungti Rusiją nuo pasaulinės mokėjimų sistemos SWIFT.
„Be karinio konflikto dar ir vidaus politikos krizė, o tai – tikrai nenaudinga Ukrainai“, – pastebėjo K. Eggert.
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos Ukrainą gali pulti bet kuriuo metu.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
