Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas yra įsitikinęs, kad Lietuvoje vidurinioji klasė turėtų būti žymiai didesnė.
„Mes trisdešimt metų jau gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Labai gaila, kad atlyginimų didinimas yra paskutinių keletos metų dalykas. Dvidešimt metų visada atlyginimai buvo antraeilis dalykas. Tas akivaizdžiai matosi iš statistikos. Prieš savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad pagal atlyginimų lygį esame vieni paskutiniųjų Europos Sąjungoje (ES)“, – kalbėjo A. Sysas.
Socialdemokratas svarstė, kad ir vis prasiveržiančio žmonių pykčio priežastis yra atskirtis.
„Čia yra viso pasaulio problema, kad visos krizės yra naudingos patiems turtingiausiems, (…) gi tie, kurie – žemiau arba arti skurdo ribos, arba turi nedideles pajamas, dėl infliacijos, dėl kitų dalykų negali išsiveržti iš to rato. Mes skurdo lygį mažiname po vieną, po pusę procento“, – sakė A. Sysas.
Išskyrė tris pagrindinius klausimus
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis, kalbėdamas apie vidurinę klasę Lietuvoje, išskyrė tris pagrindinius klausimus.
„Pirma, tai, ką paminėjo Algirdas, kokia bebūtų krizė, ar tai būtų karas, ar ekonominės krizės, visuomet didėja nelygybė. Maža to, kas yra dar blogiau, dar auga kapitalo koncentracija turtingiausioje stratoje.
Lietuvoje taip pat šiek tiek didėja bendras turtingųjų skaičius. Bet pasaulio kontekste yra blogiausia, kad auga koncentracija labiausiai turtingų“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Antras dalykas, kurį išskyrė mokslininkas, kad Bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymas per darbo užmokestį yra labai svarbus rodiklis.
„Pas mus Lietuvoje jis yra vienas žemiausių. Čia yra labai didelė problema. Jūs gal dar prisimenate, ir pas Jus laidose ne kartą, tai buvo prieš penkerius-šešerius metus, darbdaviai dažnai gyrėsi, kad jie dirba, ir neima atlyginimo. (…) Tai, kas gali būti blogiausia, kadangi atlyginimas ir Lietuvoje, ir visur pasaulyje, yra daugiausiai apmokestinamas, ir tokiu būdu per jį labiausiai ir galime atstatyti pajamų perskirstymo didesnį balansą. Jeigu darbdavys neima atlyginimo, tai yra labai blogai, kadangi atlyginimas yra didelis, atitinkamai mokesčiai būtų gerai sumokėti“, – sakė B. Gruževskis.
Pasak jo, dabar šita sistema yra taisoma, ir daug jau buvo padaryta.
„Bet yra trečia problema, kad, jeigu valstybė aktyviai neįsikiša į perskirstymą, tai labiau uždirbančių gyventojų pajamos natūraliai auga sparčiau. (…) Jeigu nieko nedaryti arba daryti nedaug, jeigu pajamų apmokestinimas yra pakankamai arba švelniai diferencijuotas, tai nuolat turėsime augančią nelygybę“, – konstatavo B. Gruževskis.
Mokslininkas pastebi, kad per dešimt-septynerius metus vis mažiau dėmesio skiriame viduriniosios klasės išsaugojimui.
„Visame pasaulyje diferenciacija auga viduriniosios klasės sąskaita. Vidurinioji klasė tirpsta, augant skurstančiųjų daliai. Tą patį matome Lietuvoje“, – sakė B. Gruževskis.
Kas yra vidurinė klasė?
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Mindaugas Lingė teigė, kad, žiūrint iš socialinės politikos pusės, didesnis suinteresuotumas yra, kad žmonės neiškristų iš viduriniojo sluoksnio į žemesnįjį.
„Tai yra sukurti įvairius mechanizmus, kad dėl įvairių aplinkybių sumažėjus pajamoms (…) pasekmių nesijaustų, arba jos būtų švelnesnės“, – kalbėjo M. Lingė.
„Dabar ta dalis žmonių yra tarsi lifte, kuris yra migruojantis. Vidurinė klasė nėra labai tvirta. (…) Aš nesakyčiau, (…) kad ji būtų didesnė, bet, kad ji būtų stipresnė. Nes ir tyrimai, kuriuos Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atlieka, (…) rodo, kad apie 60 proc. žmonių gyvena viduriniojoje klasėje“, – sakė M. Lingė.
Pasak politiko, pagal EBPO formulę, galima išskaičiuoti, kad į vidurinę klasę patenka uždirbantys virš 800 eurų ir iki 2100 arba 2200 eurų.
Taip pat yra atliekami tyrimai, pagal ką žmonės patys save priskiria vienai ar kitai klasei. Pagal 2020 m. apklausą, skurstančiųjų sluoksniui save priskiria tik 6 procentai.
„Tai tarsi sutaptų tik su tuo, ką mes priskiriame absoliutaus skurdo procentiniai daliai. Tai, ką mes skaičiuojame kaip santykinį skurdą, kur yra apie 20 proc. visuomenės, tai žmonės save įvardina kaip žemesniosios vidutinės klasės atstovais“, – teigė M. Lingė.
Pašnekovas teigė, kad ši Vyriausybė didelį dėmesį skiria viešojo sektoriaus stiprinimui. Šioje srityje jis minėjo tiek atlyginimų didinimą, tiek įvairias rengiamas pertvarkas.
Viduriniosios klasės požymiai
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius pabrėžė, kad vidurinioji klasė nėra tik pajamos.
„Čia reikia išskirti penkis pagrindinius požymius: pirmas – pajamos. Lietuvoje ta suma būtų nuo 1000 iki 2500 eurų. (…) Antras – išsilavinimas, trečias – ekonominis savarankiškumas, tai yra savo būstas ar nuomojomas. Ir du pagrindiniai požymiai yra vartojimo struktūra.
Žmogus gauna gal ir 2000 eurų, bet, jeigu 30 proc. išleidžia maistui, ir dar 30 proc. – būstui, tai kas iš tų dviejų tūkstančių? Ir paskutinis požymis yra socialinis aktyvumas“, – teigė B. Gruževskis.
Pasak mokslininko, viduriniosios klasės vertė ir yra didelė ypač dėl jų socialinio aktyvumo.
„Pažiūrėkite, tarkime mūsų savanorių, Šaulių sąjungoje pagrindą sudaro viduriniosios klasės atstovai“, – atkreipė dėmesį B. Gruževskį.
Pasak mokslininko, viduriniosios klasės vertė yra tapatinama su tautinės valstybės verte.
„Jeigu mes einame prie labiau universalios visuomenės, tautinių valstybių vaidmuo mažėja, atitinkamai mažėja viduriniosios klasės vaidmuo“, – svarstė B. Gruževskis.
