Taip jis kalbėjo po dvišalio susitikimo su su Sakartvelo vicepremjeru ir užsienio reikalų ministru Davidu Zalkalianiu.
„Kylantys iššūkiai regione, Rusijos telkiamos pajėgos Ukrainos pasienyje turėtų kelti ne tik Ukraina, ne tik Baltijos valstybėms, bet ir Sakartvelui“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, Maskvos tikslas nėra okupacija, jos tikslas yra „strateginis pokytis regione“.
„Reikalavimai, kurie buvo išdėstyti, jie yra (...) apie Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos pasirinktą ateities kryptį, kuri yra transatlantinė, kuri yra europinė. Būtent tai Rusija siekia pakeisti. Nepaisant to, kad grasinama Ukraina, bet Rusijos siekis apima ir Sakartvelą“, – sakė G. Landsbergis.
„Jie nori, kad būtent šių valstybių žmonių pasirinkimas nebūtų pripažįstamas kaip validus, to mes negalime leisti“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu D. Zalkalianis teigė, kad Sakartvelo kryptis – integracija į Europos Sąjungą ir NATO.
„Leiskite dar kartą pakartoti Sakartvelo įsipareigojimą ES ir bendroms europinėms vertybėms. Mums reikia daugiau bendradarbiavimo galimybių, jog galėtume išplėsti partnerystės su ES ribas“, – dėstė jis.
Dialogas – galimas, bet reikia ir atgrasymo
Pastaruoju metu Vakarų šalys baiminasi galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių.
Kremlius tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link, įskaitant Ukrainą bei Sakartvelą.
D. Zalkalianis teigė, kad Vakarai įsitraukė į derybas su Rusija, norėdami deeskaluoti situaciją, ir tai yra geras žingsnis. Vis dėlto jis pabrėžė, kad raudonosios linijos negali būti peržengtos.
„Šios raudonos linijos yra Sakartvelo ir Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas, taip pat mūsų teisė pasirinkti saugumo aljansus“, – kalbėjo jis.
Pasak G. Landsbergio, diplomatija su Rusija yra reikalinga, tačiau taip pat reikia būti pasiruošusiems taikyti ir atgrasymo priemones.
„Jei pokalbiai nepavyksta, tuomet yra atgrasymo strategija. (...) Šiandien kalbame apie ekonominį atgrasymą“, – sakė jis.
Ragina tinkamai įvertinti pažangą
D. Zalkalianis pokalbio metu akcentavo Tbilisio pažangą vykdant reformas ir paragina į tai atsižvelgti. Ypač Rusijos grėsmės akivaizdoje.
„Sakartvelas padarė didelę pažangą euroatlantinės integracijos kelyje ir atėjo laikas pažangą paversti atitinkama politine dimensija“, – kalbėjo vicepremjeras.
Jis taip pat dėkojo Lietuvai už nuolatinį palaikymą ir pagalbą, siekiant euroatlantinės integracijos.
Sakartvelo siekis įstoti į NATO pykdo Maskvą, o įtampa tarp abiejų šalių pasiekė kulminaciją 2008 metų rugpjūtį, kai įvyko trumpas karas dėl Kremliaus palaikomų separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų.
Po karo, kurį Sakartvelo kariuomenė pralaimėjo vos per penkias dienas, Maskva pripažino abi provincijas nepriklausomomis valstybėmis ir dislokavo ten tūkstančius karių.