„Kad situacija yra rimta, kuo dar net ne visi Lietuvos politologai, apžvalgininkai tiki, rodo jau ir JAV, ir Didžiosios Britanijos žingsniai suvokiant, kad ta karinė agresija yra reali, kuo skubiau duoti Ukrainai ginkluotės. Kol kas Ukraina turi pakankamai pajėgią ir skaitlingą, patyrusią kare sausumos kariuomenę, bet, aišku, labai silpną, kai mes kalbame apie galimus Rusijos aviacijos antpuolius arba Rusijos desantą Azovo ar Juodojoje jūroje, ar juo labiau galimą raketų apšaudymą“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ kalbėjo A. Medalinskas.

Jo manymu, šių valstybių kalbos apie karinės technikos Ukrainai suteikimą pasirodė neatsitiktinai.

„Čia galimi du variantai: vienas dalykas – manoma, kad karinė agresija yra labai rimta, kitas dalykas – manoma, kad tokiais žingsniais, kokių anksčiau Vakarų šalys labai vengdavo, galbūt galima bus sustabdyti Putino Rusiją, nes dabar ji mano, kad, jeigu sausumos kariuomenė įsiveržtų, aukų gali būti ir gali tekti atsakyti Rusijos žmonėms, tai režimui tikrai yra nemalonu, bet, jeigu tai būtų aviacijos antskrydžiai, raketų apšaudymas, tai rusų žmonės nežūtų, tik ukrainiečiai. Putinui, matyt, nuo to nebūtų nei šilta, nei šalta“, – sakė politologas.

Kritika Vokietijai

Tebesitęsiant diplomatiniams bandymams derėtis, A. Medalinskas tikisi, kad iki penktadienio pokalbių tarp Rusijos ir JAV diplomatijos vadovų nepamatysime didesnės karinės eskalacijos veiksmų.

„Kadangi Rusijai dabar yra svarbiausia parodyti, kad ji yra kažkokia lygiavertė JAV ar Kinijai, tai aš norėčiau tikėtis, kad jokių dar didesnės karinės eskalacijos veiksmų nepamatysime iki pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu“, – kalbėjo politologas.

Alvydas Medalinskas

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kokią žinią neseniai viešėdamas Maskvoje nusiuntė Vokietijos kancleris.

„Vokietija yra laikoma, sakyčiau, silpnąja NATO vieta, nes netgi negali pasakyti, ar būtų pajėgi stabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekį, jo paleidimą, kas Rusijai yra labai svarbu. Vokietija jau kritikuojama partnerių Vakaruose, kad atsakė Ukrainai suteikti ginkluotės, pasirodo ir vidinė informacija, kurią reikia dar patvirtinti, kad būtent Vokietija prieštarauja toms rimtoms sankcijoms prieš bankinį sektorių ir pats kancleris šitą poziciją palaiko“, – sakė A. Medalinskas.

Situacija lyg prieš Antrąjį pasaulinį karą

Politologas atkreipė dėmesį, kad tai, kokia situacija rimta, galima matyti pažiūrėjus, kur telkiamos Rusijos pajėgos.

„Jeigu pažvelgtume į žemėlapį, Ukraina yra apsupta raudonu ugniniu žiedu ir tai yra tikrai labai agresyvi jėga, grasinanti nepriklausomai valstybei“, – pabrėžė A. Medalinskas.

Jis sutiko su pasigirstančiais lyginimais, kad Europoje situacija panaši į tą, kokia buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

„Aš šitą jau sakau keletą metų. Jeigu pažiūrėtume ir žemėlapius, ir retoriką, ir veiksmus, tai iš tikrųjų Putino ultimatumas Vakarams man primena Hitlerio ultimatumą Vakarams prieš Miuncheno susitarimą. Galima ataka prieš Ukrainą man primena įvykusią ataką prieš Lenkiją. Jeigu atmestume Holokaustą ir dar kai kuriuos dalykus ir pažiūrėtume į Hitlerio 1938–1939 metų ir Putino užsienio politiką, atrastume labai daug panašumų.

Kuo anksčiau Vakarai tuos panašumus įžvelgs (labai gerai, kad Estija apie tai kalba), tuo rimčiau suvoks, kokia grėsmė iškilusi ne tik Ukrainai, bet ir kitoms Europos valstybėms. Esu įsitikinęs, kad jei Ukrainą Putinui pavyktų perlaužti per Donbasą, tai toliau išbandymas ateitų NATO, ES šalims, ir mes čia tikriausiai būtume priešakinėje linijoje“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo A. Medalinskas.