„Kas dieną dabar ten bando patekti vidutiniškai apie 45-50 žmonių. Užvakar – 60, vakar – 45, ir šiandien dar skaičiuojama, bet judesys yra. Dabar didžiausias dėmesys yra jiems iš Baltarusijos režimo pusės. Kalbant apie tuos žmones, dauguma jų yra buvę ir prie mūsų, ir prie Lenkijos sienos, nepavyko jiems jos peržengti, ir bando eiti į Latviją, ir irgi jau ne pirmą ir ne antrą kartą“, – sakė kartu su Seimo pirmininkės pavaduotoju, NSGK nariu Andriumi Mazuroniu šalyje besilankantis NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jis sutiko, kad šiuo metu Lukašenkos režimo kurstomos migracijos krizės kontekste būtent Latvija yra ta šalis, kuriai dabar yra sunkiausiai.
„Tie srautai, kurie yra, Lenkijoje yra didesni negu Latvijoje, bet kadangi lenkai jau matė visko, tai dabar akivaizdžiai nueita į Latvijos pusę. Vidutiniškai – apie 50 per parą, tai yra nemaži skaičiai. Klausiame, kaip manote kodėl, tai jie mano, kad juos testuoja ir žiūri, ar yra silpnų vietų. Testas – dabar latviams“, – sakė L. Kasčiūnas.
Šios krizės kontekste yra stebima, ar tendencija nevirs nauji atvejai, kai migrantai atvyksta per Maskvą.
„Neseniai fiksuotas atvejis, kai (migrantai) buvo atvykę su sustojimu iš Maskvos, per Šeremetjevo oro uostą, labai įdomiais skrydžiais. Yra bandymų ieškoti kelių per Maskvą“, – pastebėjo L. Kasčiūnas.
Ir latviai ruošiasi
NSGK narių vizito tikslas – pasidalinti Lietuvos patirtimi, sužinoti, kaip sekasi latviams.
„Kadangi stabilizavome situaciją prie Lietuvos sienos, dabar padedame stabilizuoti prie Latvijos“, – sakė L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas ir A. Mazuronis trečiadienį baigia vizitą pasienyje. Jie lankėsi užkardoje, kuri ribojasi su Lietuva, kur buvo užfiksuota daugiausiai pažeidimų Latvijos teritorijoje.
„Matėme, kad būtent šitoje užkardoje yra įdiegtas koncertinos ruožas. Yra trijų rulonų koncertina. 29 kilometrus koncertinos jie jau turi. Tuoj pat vėl ateina 20 kilometrų projektas.
Jie irgi planuoja diegti stacionarią tvorą kaip ir mes, labai panašus projektas, tik tvora bus 3 metrų 70 centimetrų. Jie planuoja per dvejus metus padaryti, ir kartu irgi įdiegti stebėjimo sistemas, kaip ką mes tą darysime metais anksčiau“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis pasidžiaugė, kad sėkmingai klostosi jo ambicija, ir Lietuva kitais metais turės bene moderniausią Europos Sąjungoje sienos apsaugos sistemą.
„Po metų tokią pačią sistemą turės ir latviai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Girdi tas pačias istorijas
Seimo NSGK pirmininko vertinimu, latviams dorotis su krize sekasi gerai.
„Algoritmai yra tie patys kaip Lietuvos, irgi padeda kariuomenė, pasienio vadas yra stiprus, matosi lyderystė, atsakomybė ir suvokimas. Nuo rugpjūčio, kai jie pradėjo patirti smūgius, yra 4800 apgręžimų, 109 yra įleisti dėl humanitarinių priežasčių, iš jų 60 išsiųsti pagal Tarptautinės migracijos organizacijos formulę, kai yra duodama 300 eurų ir bilietas, dar įsikūrimui duoda“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kartu jis pastebėjo, kad susišnekėjo su latviai lengva.
„Jie mato tuos pačius dalykus kaip ir mes, kad atsikartoja elgesio algoritmai, legendos, kodėl jie čia atsidūrė ir pan. Kalbame bendra kalba, labai panašiai procesus matome“, – sakė L. Kasčiūnas.
Per vizitą Seimo NSGK pirmininkas padėkojo latviams už tai, kad būtent jie pačioje krizės pradžioje nufilmavo ir pateikė įrodymus, kad ši krizė yra organizuojama būtent Baltarisijos. Europoje dar buvo keliami klausimai apie tų procesų kilmę.
Šiuo metu, pasak L. Kasčiūno, Baltarusijoje dar yra apie du tūkstančius migrantų, kurie galėtų bandyti patekti į ES.
„Didžiulis klausimas, ar Lukašenkai pavyks atidaryti naujus migracijos kelius. Rusiško kelio irgi negalime atmetinėti. Kol kas tai yra tik pavieniai dalykai, bet tokių apraiškų yra“, – sakė L. Kasčiūnas.
VSAT statistika
Kaip skelbė Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba, antradienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 9 neteisėtiems migrantams. Tą pačią parą Latvijos pasieniečiai apgręžė beveik pusšimtį iš Baltarusijos ėjusių užsieniečių. Panaši statistika ir Lenkijoje.
Pirmadienį bei sekmadienį Lietuvos VSAT pareigūnai nefiksavo atvejų, kai migrantai būtų bandę kirsti sieną iš Baltarusijos. Šeštadienį pasieniečiai į šalį neįsileido 19 užsieniečių, penktadienį – 4, ketvirtadienį – 18. Trečiadienį irgi nebuvo neteisėtų bandymų patekti iš Baltarusijos.
Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį įleistų užsieniečių nebuvo.
Antradienio popietę 9 minėtus migrantus pasieniečiai aptiko iš Baltarusijos į Medininkų kontrolės punktą įvažiavusio vilkiko puspriekabėje. Vilkiką vairavo Baltarusijos pilietis. Puspriekabėje buvo gabenamas metalo armatūros krovinys. Puspriekabės priekyje slėpėsi Irako ir Sirijos piliečių pasus turėję 9 vyrai. Juos pasieniečiai išlaipino.
Neteisėtiems migrantams pagalbos nereikėjo, jie grąžinti atgal į Baltarusiją. Ten pat įpareigotas grįžti ir vairuotojas baltarusis su transporto priemonėmis ir kroviniu.
Antradienį vakare ties Druskininkų savivaldybe prie sienos Baltarusijos pusėje keliose vietose buvo iššauta apie 30 signalinių raketų. Dar 4 signalinės raketos vakare Baltarusijos pusėje buvo iššautos ties Lazdijų savivaldybe.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių migrantų, jų į Lietuvą, vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį duomenimis, nepateko 8177.
Tarnybinių ginklų profesionaliai migrantų krizės metu veikiantiems Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje tebevykdoma sustiprintu režimu.
Antradienį Latvijos pasieniečiai apgręžė 46 iš Baltarusijos bandžiusius patekti neteisėtus migrantus. Pirmadienį tokių buvo 60, sekmadienį – 30, šeštadienį – 33, penktadienį – 50, ketvirtadienį – 32, trečiadienį – 42. Lenkijos pasieniečiai pirmadienį iš Baltarusijos neįsileido 50 tokių užsieniečių, sekmadienį – 38, šeštadienį – 46, penktadienį – 51, ketvirtadienį – 15, trečiadienį – 16
