„Kalbant apie pokyčius ES migracijos politikoje, akivaizdu, kad pokyčiai būtini. Visi suprantame, kad tokios situacijos, kai prieš šalis vykdomos hibridinės atakos, atskleidė, kad Europos Sąjungos migracijos politika ir teisinė sistema nepasirengusi tokio pobūdžio atakoms. Todėl būtini pokyčiai“, – per spaudos konferenciją pirmadienį kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Apie pokyčius bus kalbama sausio 20-21 d. sienų valdymo konferencijoje, čia beveik visų ES valstybių atstovai diskutuos apie tai, kaip turėtų keistis ES teisinė bazė migrantų atžvilgiu.
Sienų statyboms – platus palaikymas
Keičiant teisinę bazę, Lietuvai svarbiausi du dokumentai, pirmiausia – Šengeno sienų kodeksas. Greitų pokyčių jame tikrai nebus, kadangi jį turės svarstyti ir Europos Parlamentas. Pasak vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus, procesas užtruks apie metus.
„Vienas iš mūsų esminių siūlymų, Europos sąjungos išorinių sienų stebėjimo sistemų standartas, tai yra įtraukta. Taip pat mūsų siūlymas buvo fizinio barjero legitimizavimas“, – sakė A. Abramavičius.
Lietuva išties turi palaikymą tokioms idėjoms, beveik visos išorinę ES sieną saugančios šalys pritaria fizinio barjero finansavimui iš europinių lėšų bei griežtesnei migracijos politikai. Kiek skeptiškiau šiais klausimais nusiteikę tik suomiai.
Spalį Lietuva iniciavo laišką Europos komisijai, kurį pasirašė Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos Slovakijos ir Vengrijos.
Nors oficiali ES pozicija nesikeičia - valstybės gali laisvai statyti sienas, tačiau finansavimo tam negaus, vykstančios diskusijos rodo, kad ES priversta permąstyti migrantų politiką. Lukašenkos režimo suorganizuota hibridinė ataka instrumentalizuojant migrantus pradėjo diskusijas, kurios plūstant pabėgėlių srautui 2015 m. buvo sunkiai įsivaizduojamos.
Tada apie dabar Lietuvos siūlomus pokyčius garsiai kalbėjo vienintelė Vengrija, valdoma dėl autoritarinių polinkių ir antieuropietiškos politikos kritikuojamo Viktoro Orbano.
„Šiuo atveju supratimas tikrai yra didesnis, gal ne visos šalys tą įsisąmonina, bet didesnė kritinė masė ES šalių dabar tikrai mato, kad migracija yra instrumentinis metodas, – Delfi sakė A. Abramavičius. – Jau oficialiai naudojami terminai kaip hibridinė ataka. Dar prieš metus tai nelabai būtų įmanoma. Šalys iš tikrųjų gerokai pakeitė požiūrį, kad reikia saugoti sienas ir išvengti šitų piktnaudžiavimų.“
Dėl apgręžimo – aštri kritika
Lietuva kalba ir apie laikinąsias priemones krizinei situacijai, o vienas svarbesnių reikalavimų – laikinas apgręžimo politikos įteisinimas. Su Delfi kalbėjęs viceministras pripažįsta, kad kol kas užsieniečių neįleidimas – pilkoji zona. Visgi konsensusas Briuselyje toks, kad apgręžimas - neteisėtas.
Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto posėdyje praėjusią savaitę, diskutuojant apie laikinąsias priemones Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos atžvilgiu skriejo griežta kritika.
Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros atstovė Sophie Magennis ragino kuo greičiau atšaukti įstatymus, kurie legalizavo migrantų atstūmimą, nes tai, pasak jos, pažeidžia tarptautinius susitarimus ir ES teisę.
„Atstūmimai ir kiti žmogaus teisių pažeidimai tebesitęsia prie ES sienos su Baltarusija“, – kalbėjo ji ir tvirtino, kad atstūmimo politika nebegali būti tęsiama, o diskusijos apie jos laikiną įteisinimą - europinių vertybių laužymas.
Komitete kalbėjusi vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, migrantų krizės pradžioje Lietuvai išreiškusi palaikymą, tačiau vėliau kritikavusi atstūmimo politika, pripažino, kad susiduriama su neeiline situacija, tačiau reikia išlikti ištikimiems ES vertybėms
„Lukašenka bandė parduoti bilietus į Europos Sąjungos teritoriją, tai nepriimtina ir ne jis juos turi pardavinėti. Svarbu, kad mes prieš tai kovojome ir, manau, tą darėme teisingai“, – pasakė ji, akcentavusi, kad bendromis ES pastangomis į kilmės valstybes iš Minsko pavyko repatrijuoti apie 5 tūkst. žmonių bei sėkmingai sustabdyti skrydžius.
Baltarusijos režimą desperatišku pavadinusi Y. Johansson sakė, kad migrantai buvo instrumentalizuoti.
„Bet net tada, kai vyksta toks instrumentalizavimas, žmonės vis tiek turi teisę prašyti prieglobsčio, jie vis tiek turi turėti galimybę prieiti prie prieglobsčio prašymo. Mes turime išlikti ištikimi savo vertybėms ir susitarimams, ypač kai kalbame apie geriausius vaiko poreikius, kai turime apginti pažeidžiamus asmenis, – sakė ji. – Paveiktos šalys reagavo skirtingai, buvo priimti nauji įstatymai ir reguliavimas, kurie nesutampa su Europos teise.“
Tiesa, daugiausiai kritikos sulaukė Lenkijos vykdoma politika, jie į pasienio zoną griežtai neįsileidžia ne tik žurnalistų bei nevyriausybininkų, tačiau atsisakė JT pabėgėlių agentūros ir „Frontex“ pagalbos.
Vokiečių žmogaus teisių organizacijos „Pro Asyl“ vadovas Gunteris Burkhardtas kritikavo ne tik atstūmimo politiką, tačiau ir EK bei Vokietiją, kad šie nesustabdo neteisėtos praktikos. Jis ragino įvesti sankcijas ir migrantus apgręžiančioms šalims neduoti ES lėšų.
Komitete taip pat buvo keliamas klausimas, kodėl EK nepradeda pažeidimo procedūrų dėl neteisėtų atstūmimų. Komisijos vicepirmininkas M. Schinas, atsakydamas į šį klausimą, teigia, kad tam nėra pakankamai įrodymų.
Tas pats klausimas buvo užduotas ir Y. Johansson, bet jį jau buvo atsijungusi nuo posėdžio ir išėjusi į kitą susitikimą.
