Valstiečių žaliųjų frakcijos prašymu šio klausimu svarstyme padaryta pertrauka.
Viena pagrindinių praktinį poveikį turinčių priemonių, kuri siūloma įstatymo projektu, tai yra įteisinti smurto artimoje aplinkoje orderį. Tas leistų smurtautoją, policijos sprendimu, vertinant pagal nustatytus kriterijus, 15 dienų iškraustyti iš namų.
Dabar tokia galimybė būtų įmanoma tik tokiu atveju, jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jeigu būtų pritarta pataisoms, tas nebūtų būtina.
Daug aštresnių nesutarimų kilo dėl iš esmės suvokimo apie smurtą-filosofinės diskusijos, susijusia su Žmogaus teisių komitete į projektą įrašyta smurto lyties pagrindu sąvoka.
Įstatyme smurtą lyties pagrindu siūloma apibrėžti kaip „dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir kuris yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma“.
Danielė: Lietuvos visuomenė šiandien yra smurto visuomenė
Laisvės frakcijos vardu Seimo salėje kalbėjusi Morgana Danielė akcentavo, kad svarstomas klausimas yra svarbus įvairiais mūsų visuomenės aspektais.
„Galbūt dauguma jūsų esate tie laimingieji, kurie niekada nepatyrė smurto iš savo artimiausių žmonių savo namuose. Tačiau situacija šalyje yra kitoje, galima konstatuoti, kad Lietuvos visuomenė šiandien yra smurto visuomenė. Apie 160 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje yra gaunama kasdien, apie trisdešimt nužudymų ir dar tiek pat sunkių kūno sužalojimų – kasmet, 60 tūkst. ikiteisminių tyrimų buvo pradėta per dešimtmetį“, – vardino M. Danielė.
Pasak jos, beveik visais šiais atvejais smurtas yra lyties pagrindu. 80 proc. aukų yra moterys, 90 proc. smurtautojų yra vyrai.
„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mušti, prievartauti, kontroliuoti, visaip auklėti savo žmoną Lietuvoje dar yra daugiau nei įprasta arba galima sakyti, kad laikoma normalia praktika. Dar tai reiškia, kad dešimtys tūkstančių vaikų Lietuvoje auga būdami šio smurto liudininkais ir antrinėmis aukomis“, – kalbėjo M. Danielė.
Seimo narės įsitikinimu, reikalingi darbai dar nėra baigti.
„Šiandien daugiau negu pusė aukų pagalbos vis tiek nesikreipia. Tyrimai rodo, kad apie 60 proc. atvejų taip ir neužfiksuota. (…) Turime stiprinti atsaką į smurto epidemiją mūsų šalyje, ir šiandien trūksta daugybės dalykų, einant šita kryptimi“, – sakė M. Danielė.
Pasak jos, įtvirtinus orderį, bus pripažintas faktas, kad smurtas artimoje aplinkoje yra visų pirma smurtas dėl lyties.
„Kad moterų diskraminacijos reiškinys ir išskirtinis dėmesys smurto prevencijai, švietimui man rodo, kad mes augame kaip visuomenė“, – kalbėjo M. Danielė, akcentuodamas, kad rengiant šį siūlymą pasitelkti specialistai.
Parlamentarė pabrėžė, kad tos penkiolika dienų nėra smurtautojo nubaudimas, tai yra prevencinė priemonė, siekiant apsaugoti auką nuo pakartotino traumavimo.
„Diskusijos centre yra aukos apsaugojimas. Primenu, kad auka beveik visais atvejais yra moteris, ir antrinės aukos yra vaikai, kurie gyvena šito smurto akivaizdoje“, – sakė M. Danielė.
Įtaria, kad „de facto“ bando perkelti Stambulo konvencijos nuostatas
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos vardu kalbėjusi Asta Kubilienė sutiko, kad smurto problema mūsų visuomenėje yra didelė ir gili.
„Ji turi būti sprendžiama atsižvelgiant į daugybę faktorių. Nesutinku, kad ji turi būti sprendžiama vadovaujantis ideologinėmis klišėmis, ir nepaisant pagrindinių teisės principų. Tenka tik apgailestauti, kad matant visuomenės nepritarimą Stambulo konvencijos ratifikavimui, yra siekiama šios konvencijos nuostatas perkelti į mūsų teisinę sistemą kitu būdu, tai yra būtent šiuo įstatymu“, – kalbėjo A. Kubilienė.
Pasak parlamentarės, įstatyme įtvirtinta smurto sąvoka yra labai nekonkreti, leidžianti įvairias spekuliacijas, neužtikrinanti teisinio aiškumo.
„Paklauskite gatvėje žmonių, kaip jie supranta šitą sąvoką, ir jūs išgirsite labai įvairių interpretacijų. Taip neturėtų būti, kai kalbame apie valstybės prievartos mechanizmą“, – pabrėžė A. Kubilienė.
Valstiečiams žaliesiems nepriimtina ir siūloma smurto lyties pagrindu sąvoka.
„Ji yra perteklinė ir ideologizuota. Galbūt galėtumėte man paaiškinti, kas tai yra? (…) Kokią naudą, kokią pridėtinę vertę duoda šita smurto lyties pagrindu sąvoka? Jeigu tai yra per sunku, gal projekto iniciatoriai gali man parodyti žmogų, kuris patyrė smurtą dėl to, kad yra konkrečios lyties, ir yra stipresnis už smurtautoją? Juk smurtaujama ne prieš lytį, smurtaujama prieš silpnesnį, – prieš moterį, prieš vaiką, dėl to toks didelis skaičius yra šitų atvejų“, – kalbėjo A. Kubilienė.
Parlamentarė pastebėjo, kad šis įstatymas leistų be teismo dviem savaitėms smurtautoją iškelti iš namų.
„Su tuo galbūt galima būtų ir sutikti, tačiau sankcijos gali būti pritaikytos ne tik čia ir dabar smurtaujančiam, bet ir keliančiam įtarimą, kad galėtų smurtauti. Nuoširdžiai apgailestauju dėl pareigūnų, kuriems tektų įgyvendinti šitą įstatymą“, – sakė A. Kubilienė.
Nuomonės išsiskyrė
Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė klausęs pasisakymų, ir jau net nesistebi, kad kai kurie jo kolegos bando įžvelgti šitame įstatyme tvirtą politinę orientaciją.
„Manau, kad, pirmiausia, kiekvienam žmogui reikia turėti savo politinę orientaciją, tada paprasčiau spręsti klausimus. Labai keista girdėti, kad mes lyg tai gyvename kažkur ne Lietuvoje, ir nežinome, kas vyksta mūsų šeimose. Kadangi buvau tas, kuris dalyvavau priimant šitą įstatymą, ir mes žodį „šeima“ padarėme šventą, ir į įstatymą neįrašėme, bet visi teisininkai man aiškino, kad visas smurtas pirmiausia vyksta šeimose, jeigu už šeimos – tai jau chuliganizmas.
Labai daug šnekame apie paramą šeimai, vyrų ir moterų lygias teises, ir nematome, ką sako statistiko, ką šneka nevyriausybinės organizacijos (…). Beveik 80 proc. nukenčia moterys. Tai ko čia dabar kimbate prie lyties pagrindo? Taigi dažniausiai nukenčia moterys, ir tas yra akivaizdžiai parodyta“, – kalbėjo A. Sysas.
Regionų frakcijos vardu kalbėjęs Petras Gražulis mano, kad apskritai šis įstatymas nėra reikalingas.
„Smurtauti negalima nei tolimoje, nei artimoje aplinkoje. Galima tik numatyti, kas yra numatyta, atskiras sankcijas. Jeigu tėvas ar motina smurtauja prieš mažametį, tikrai turėtų būti daug didesnė sankcija, negu, kad vyras prieš vyrą“, – kalbėjo P. Gražulis.
Jis irgi įtaria, kad į įstatymą bandoma įrašyti Stambulo konvencijos nuostatas.
„Mes iš didelio krašto išeiname iš rašto. (…) Kadangi nepavyko prastumti Stambulo konvencijos, tai dabar bandome į tam tikras įstatymo nuostatas perkelto Stambulo konvencijos tam tikras dalis. Kas tai yra smurtas lyties pagrindu? Tai gal dar įteisinkime smurtą akių, plaukų spalvos, svorio, aukščio pagrindu? Kur yra ta absurdiškumo riba? Negalima prieš nieką smurtauti, ir yra Baudžiamasis kodeksas, kur yra aiškiai numatyta atsakomybė už smurtavimą“, – sakė P. Gražulis.
Nepritaria sąvokos lyties smurto sąvokai
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė patikino, kad ji neketina neigti smurto fakto, tačiau teigė negalinti sutikti, kad šis įstatymas yra „be dantų“.
„Sakyčiau jis turi dantų, ir kai kurie jų yra gana aštrūs. Aš turiu omenyje apsaugos nuo smurto orderį. Tačiau, kas buvo būdinga didelei daliai Seimo narių, kurie prisidėjo svarstant šį įstatymą, tai yra pastangos girdėti vienas kitą ir siekti kompromisų. Tai jaučiau Socialių reikalų ir darbo komitete, ypač tai jautėsi Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris stengėsi suteikti apsaugos nuo smurto orderiui kuo labiau teisinį charakterį, siekti, kad jis kuo mažiau keltų prieštaravimų Konstitucijai“, – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.
Su apgailestavimu ji pastebėjo, kad paskutiniu momentu Žmogaus teisių komitete ištraukta sąvoka smurtas dėl lyties.
„Mums bandoma užkalbėti dantį, ir aiškinti, kad tai nieko nereiškia, kad tai yra paprasta statistika. Iš tikrųjų statistikoje, kuri atspindi nusikaltimus prieš asmenį, moterys sudaro didžiąją aukų dalį. Tai yra tiesa. Tačiau įstatymo straipsnyje, kuris tai apibrėžia, taip ir pasakyta, kad šis įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys. Viskas buvo pasakyta originalioje įstatymo versijoje“, – teigė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Smurto lyties pagrindu sąvokos atsiradimui parlamentarė naudojo sparnuotą palyginimą, atsirado lyg triušis iš kepurės.
„Deja tai nėra nekaltas posakis. Ši samprata atspindi ideologinę paradigmą, kuri reiškia, kad vyras iš prigimties yra smurtautojas, o moteris iš prigimties yra auka. Tada mes jau negalvojame apie tai, kad vyrui reikėtų ugdyti moralinį jautrumą, empatiją, kad reikėtų skatinti jo nepiktnaudžiauti alkoholiu, bet mes jį padarome, kaip kažkada Marksas su Engelsu kapitalistus padarė tokius totaliai blogus, o darbininkus, kokie jie bebūtų, padarė aukomis, ir kvietė į klasių kovą.
Ši sąvoka, mielieji, yra paimta iš Stambulo konvencijos preambulės, kuri yra deja ne visa dalykinė, ten yra ir ideologinių dalykų. Toje preambulėje yra pripažįstama, kad smurtas dėl lyties yra socialinis mechanizmas“, – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.
Parlamentarės vertinimu, bet koks smurtas yra ne socialinis mechanizmas, o chamizmas.
„Tai, ką turi padaryti valstybė, ji turi kovoti su chamizmu, ir suteikti policijai ir kitoms institucijoms reikalingus mechanizmus, ko ir buvo siekiama“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.
