„Labai gerbiu kardinolą S. Tamkevičių. Jo vaidmens Laisvės kovų istorijoje neįmanoma pervertinti. Labai išmintingą poziciją jis užėmė Garliavos įvykių metu. Kiek gaila, kad paskui nusprendė tapti politikuojančiu kardinolu. Galiu suprasti, bet skaudu.

Deja, bet jis buvo tapęs maršistų įkvėpėju. Tačiau pakako jam tik nuosaikiai pasakyti, jog meldėsi už tuos, kurie bandė sujaukti Laisvės gynėjų dieną ir.. „dialogas“ driokstelėjo. Pakanka paminėti ryškiausią pasisakymą – Nidos Vasiliauskaitės svarstymus, kad kardinolas ne KGB rūsiuose ar lageriuose kalėjo, bet Šveicarijos vilose ilsėjosi. „Respublika“, tęsdama „Tiesos“ tradicijas, paskelbė smerkiančius „liaudies atstovų“ laiškus“, – rašė A. Navickas.

Kritikiškų pastabų tame pačiame įraše sulaukė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Ainės Ramonaitės mintys.

„Labai gerbiu politologę A. Ramonaitę. Labiausiai dėl to, kad ji provokuoja svarstyti, kelti klausimus, pažvelgti kiek kitaip. Nebūtinai pritariu, bet visada skaitau ir klausau.

Svarbus man pasirodė Ainės komentaras, kuriame pasiūlė pažvelgti į tuos, kurie protestavo per Laisvės gynėjų dieną kitaip. Kaip į purviną, išgąsdintą ar net sumuštą vaiką, kuris, ieškodamas pagalbos įbėga į bažnyčią per Šv. Mišias. Esą ne smerkti ir barti reikia, bet pakalbinti, nuprausti.

Visiškai sutinku, kad visa agresija kyla iš bejėgystės jausmo. Tačiau net ir simpatiška metafora gali būti netiksli. Man kur kas tiksliau atrodo palyginimas su skandalu Turgeliuose, kai į šv. Mišias įsiveržė kunigu persirengę komikai, sutrikdė tikinčiuosius ir taip norėjo save pareklamuoti“, – teigė A. Navickas.

Tame pačiame įraše jis pripažino, kad kalbėtis reikia.

„Be abejo, kritika yra naudinga, kol neperauga cinišku griovimu. Tačiau dialogas neturi virsti pataikavimu įniršio rūke gyvenantiems žmonėms. Reikia padėti jiems išeiti iš šios būsenos, o ne toliau didinti šį rūką“, – rašė A. Navickas.

Ne visų nuomonės raiška nepatinka

Kalbėdamas apie dvasininkų reiškiamą poziciją viešojo gyvenimo klausimais A. Navickas ne visada yra toks kategoriškas, kad tai yra neigiamas dalykas. Anksčiau šią savaitę jis feisbuke dalinosi „Delfi TV“ laidos su kunigais Juliumi Sasnausku ir Kęstučiu Dvarecku nuoroda, ir rašė, kad „verta pažiūrėti“. Šioje laidoje taip pat buvo aptarinėjami protestai.

Kardinolas S. Tamkevičius per Sausio 13-osios protestą sakė meldęsis už mitinguotojus, bet neišsakė palaikymo pasirinktai protesto formai.

„Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“, – ketvirtadienį po Nepriklausomybės aikštėje vykusio minėjimo BNS sakė dvasininkas.

Lietuvos šeimų sąjūdžio ir kitų politinių veikėjų keli šimtai pakviestų protestuotojų švilpė, rėkė, mušė būgnus aikštėje vykstant iškilmingam Laisvės gynėjų dienos minėjimui ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijai. Taip elgtasi ne tik kalbant premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei, bet ir Laisvės premijos laureatei, vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių vienuolei Bernadetai Mališkaitei.

„Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną,... Man trūksta žodžių“, – sakė S. Tamkevičius.

Jis drauge su B. Mališkaite Laisvės premiją atsiėmė vietoj atvykti negalėjusio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 1983–1989 metų vyriausiojo redaktoriaus, Telšių vyskupo emerito Jono Borutos.

„Gyvename laisvoje šalyje, žmonės gali būti kuo nors nepatenkinti, gali būti protestuoti, bet tik ne šiandien, ne šita proga“, – BNS sakė S. Tamkevičius.

Yra pripažinęs, kad santykiai pasikeitė

Kardinolas S. Tamkevičius nuosekliai reiškia poziciją įvairiais visuomeninio ir politinio gyvenimo klausimais. Tarkime 2010 metais per tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimą savo pamoksle jis kalbėjo apie svarbą riboti alkoholio reklamą, emigraciją, statomas atomines elektrines Lietuvos pašonėje.

Pernai savo interviu „Delfi“ jis aiškino, kodėl Bažnyčia nepritaria Stambulo konvencijai, ir kokią šeimą ji gina.

Ten pat jis pripažino, kad santykiai su Tėvynės sąjungos žmonėmis yra pasikeitę.

„Man labai gaila, bet daug Tėvynės sąjungos žmonių yra nudreifavę liberalizmo kryptimi, kur su krikščioniškomis nuostatomis jau sunkiai galima suderinti. Mūsų pirmais nepriklausomybės metais Bažnyčia, jeigu ir viešai neagitavo už Tėvynės sąjungą, bet iš esmės Bažnyčios žmonės rėmė juos, kadangi tai buvo partija, kuri labai aiškiai buvo už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę. O šiuo metu deja daug dalykų, kuriuos matome ir girdime, kelia rimtą nerimą. Matome, kad kažkas yra pasikeitę“, – kalbėjo S. Tamkevičius.