„Prezidentūra turi tokią gražią savybę – kritikuoti viską, kiekvieną savaitę vis ką nors naujo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Briugelio institutas kartu su vienu ekonominių tyrimų centru paskelbė apie tyrimą.

„Jis įvertino galimybių paso poveikį vakcinacijai Prancūzijoje, Italijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Tas poveikis tikrai buvo įvertintas kaip gana ženklus“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerė akcentavo, kad kiekviena gyvybė, kuri buvo išgelbėta įvedus galimybių pasą, yra labai svarbi.

„Situaciją mes akylai stebime, ir epidemiologinės priemonės nėra įkaltos akmenyje. Taip buvo ir su galimybių pasu vaikams“, – priminė Vyriausybės vadovė.

„Lygiai taip pat stebėsime situaciją ir bendrąja prasme. Kokie epidemiologiniai reikalavimai atrodys tinkamiausi, tokius ir siūlysime. Tai yra kintantis dalykas“, – pridūrė I. Šimonytė.

Čmilytė-Nielsen: ne laikas priimti chaotiškus sprendimus

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu teigė, kad dabar – ne laikas atšaukti galimybių pasą.

„Manau, kad visos priemonės, kurios skatina žmones būti atsakingus, skiepytis ir saugoti save bei kitus, yra svarbios. Šiandien mes neturėtume pamiršti, kad esame omikron bangos sūkuryje, situacija artimiausiomis savaitėmis, matyt, eis link to, kad susirgimų skaičius bus vis didesnis, todėl tikrai dabar ne laikas kokiems nors chaotiškiems veiksmams ar atsisakymams tų priemonių, kurios iki šiol pasiteisino“, – komentavo Seimo pirmininkė.

Slušnys: šis dokumentas turi ne vieną funkciją

Panašiai kalbėjo ir konservatorių frakcijos atstovas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.

„Nepamirškime, kurioje vietoje jis išsisemia. Jis galbūt išsisemia, jei mes skaičiuosime kaip vakcinavimo skatinimo priemonę, – tikrai taip. Visada, kai turi tokias priemones, tu ateini iki tam tikro procento skaičiaus, kur daugiau peržengti negali. Jei mes pasiekėme tokį lygį, tai negalėsime [daugiau]“, – Delfi sakė L. Slušnys.

Visgi jis atkreipė dėmesį, kad galimybių pasas veikia ir kaip kitokią funkciją turinti priemonė.

„Tas galimybių pasas yra viena detalė. […]. Tai buvo tiesiog apibrėžtis [...] kaip tam tikro socialinio teisingumo arba tam tikro socialinio sąmoningumo, teisybės atkūrimas – žmogus, kuris palaiko valstybės žingsnius, tam tikrus valstybės įpareigojimus, yra vertas, kad gautų daugiau galimybių nei kiti“, – komentavo parlamentaras.

Dėl to, pasak jo, galimybių paso kol kas atšaukti nereikia.

„Kol kas nemanau, kol dar turime šitokį užsikrėtimų skaičių. Kai pradės kristi omikron banga, aš manau, tada bus galima apie tai kalbėti“, – teigė L. Slušnys.

Socialdemokratai ragina atšaukti kuo greičiau

Opozicinių socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigė, kad minėtą priemonę reikia atšaukti kuo skubiau. Antrindamas prezidentūros nuomonei jis pastebėjo, kad galimybių pasas nebeteikia jokios naudos.

„Mes galimybių pasą, kaip labai ribotą priemonę, netaiklią, neefektyvią, jau kritikavome nuo pat jos priėmimo pradžios. Galų gale tas rezultatas akivaizdus: jis buvo skirtas tam, kad virusas neplistų. Virusas plito, aišku, atsirado įvairių atmainų, bet iš esmės jis suskaldė visuomenę, buvo aiškūs diskriminavimo požymiai“, – Delfi sakė politikas.

„Šiandien jis yra visiškai prasmės stokojantis instrumentas. Jį reikia atšaukti, nes nebeatlieka savo funkcijos“, – pridūrė G. Paluckas.

Prezidento patarėja: galimybių pasas išsisėmė, reikia ieškoti naujų priemonių

Galimybių pasas išsisėmė ir reikia ieškoti naujų pandemijos valdymo būdų, sako vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.

„Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus, kaip mes toliau valdysime pandemiją. Tai pats tinkamiausias metas tai daryti, diskutuoti su mokslininkais ir ieškoti išmintingų priemonių, kaip jis turėtų transformuotis“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė ji.

I. Segalovičienės teigimu, galimybių paso paskirtis visų pirma buvo kaip epidemiologinė priemonė pandemijai, žmonių srautams valdyti, tačiau tai neturėjo tapti politiniu spaudimu vakcinuotis.

„Jis kuria paskatas vakcinuotis, ir ne visą laiką pozityvias. Tą patį tikslą galima pasiekti ir įvairiais kitais būdais. Pats tvariausias – skatinti žmonių sąmoningumą“, – teigė vyriausioji prezidento patarėja.

Kartu su alfa atmaina atsiradęs galimybių pasas, patarėjos teigimu, atkeliavus omikron atmainai, nebeatitinka realijų.

„Dabartinis galimybių paso galiojimo principas, skirstant imunizuotus ir neimunizuotus asmenų srautus, nebeatitinka naujos omikron bangos realijų. Labai aiškiai matome, duomenys rodo, mokslininkai sako, kad serga ir skiepyti žmonės, skiepyti ir dviem, ir trimis dozėmis“, – sakė I. Segalovičienė.

Jos teigimu, tyrimai parodė, kad galimybių pasas pasiskiepyti paskatino tik 6 proc. žmonių. Dauguma besiskiepijusių nurodė tai darantys sąmoningumo pagrindais, siekdami apsaugoti save nuo ligos ar galimų komplikacijų.

Pernai gegužę Vyriausybė patvirtino galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Šiuo metu jis suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.

Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą Vyriausybė sustabdė iki kovo 1-osios.